LTŠio straipsnio tikslas – apžvelgti sporto biologijos mokslo aktualiausias problemas ir panagrinėti naujausių genomikos, proteomikos ir bioinformatikos mokslų laimėjimų pritaikymo sporto praktikoje galimybes gerinant sportininkų sveikatą ir darbingumą. Yra žinoma, kad kai kurių individų, ugdančių ištvermę, organizmas „nereaguoja“ į didėjantį fizinį krūvį ir nedidina maksimaliojo deguonies suvartojimo (VO2max), o tuo tarpu jų partnerių, „reaguojančių“ į didėjantį deguonies stygių, VO2max proporcingai didėja didėjant darbo intensyvumui. Šis „nereagavimas“ ir „reagavimas“ gali būti priskirtas genų, atsakingų už VO2max, polimorfizmui, nes šį sudėtingą procesą sąlygoja daugiau nei vienas genas. Genetiniai mechanizmai sudaro žmogaus darbingumo ir sveikatos fenotipinį pagrindą. Jau žinoma ir kartografuota 25000 žmogaus genų, tačiau lieka galutinai išsiaiškinti daugialypių genų polimorfizmą, kad galima būtų paaiškinti funkcinės adaptacijos dėl treniruotės krūvių poveikio variacijų įvairovę. Mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad genų pernaša raumenyse gali suformuoti pagrindą aukštesniam darbingumui, genų terapijai, raumenų funkcijos mažėjimo prevencijai organizmui senstant, pažeidų atvejais ir gali didinti raumenų masę bei susitraukimo jėgą. Mokslininkų laimėjimai genomikos, proteomikos ir bioinformatikos srityse formuoja naują požiūrį į raumenų susitraukimą ir adaptaciją lemiančių baltymų sintezės mechanizmą. Naujų žinių apie genų banką ir bioinformatiką panaudojimas gali būti naudingas formuojant raumenų masės, jėgos ir funkcinio pajėgumo didinimo treniruotės strategiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Genai; Genų polimorfizmas; Genomika; Proteomika; Bioinformatika; Gene; Gene polymorphism; Genomic; Proteomic; Bioinformatic.
ENThis article aims to review the most pertinent problems of the sports biology science and examine the possibilities of the application of the newest achievements in genomics, proteonomics and bioinformatics in the practice of sports in order to improve the health and performance of athletes. It is known that the bodies of some individuals in endurance sports do not respond to increasing physical workloads and does not increase the maximum consumption of oxygen (VO2max), whereas the VO2max of their partners increases in proportion to the increasing work intensity. This non-responsiveness and responsiveness likely relate to polymorphisms in more than one gene responsible for VO2max . Genetic mechanisms form the phenotypical foundation of human physical performance and health. 25,000 human genes and their sequences are already known; however, the polymorphism of multiple genes still needs to be fully researched in order to account for variations in the functional adaptation to exercise workloads. Scientific research results indicate that gene transfers in muscles could form the basis of higher performance, gene therapy, prevention of the loss of muscle function associated with aging and injuries. Scientific achievements in the areas of genomics, proteomics and bioinformatics form a new understanding of the mechanism of protein synthesis that determines muscle contraction and adaptation. The application of the new knowledge of the genetic data bank and bioinformatics may be useful in devising exercise strategies for increasing muscle mass, power and functional capacity.