LTRecenzijoje analizuojama Vytauto Merkio monografija „Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“ (1999). Publikacijoje kritiškai aptarti keturi monografijos pjūviai: vyskupo gyvenimo faktografija, jo asmens ir veiklos koncepcija, visuomeninių kultūrinių idėjų tipologija bei istoriografinio naratyvo pobūdis. Knygoje pateiktos faktografinės naujovės esmingai paryškina Valančiaus biografijos ir vyskupijos administravimo momentus. Daugeliu atvejų Merkys tik pateikia daugiau įrodomosios medžiagos apie vyskupo gyvenimo bei veiklos aplinkybes, kurias jau išaiškino ankstesni, pirmiausia prieškario ir išeivijos tyrinėtojai. Merkio monografijoje susipina kiekybiškai vyraujančio objektyvistinio (dokumentų referavimas), intuityvistinio (gilinimasis į herojaus vidinį pasaulį) ir publicistinio pasakojimo gijos. Merkio knyga – tai iš valstietiškų pozicijų papasakota valstiečių vyskupo istorija, giliai brendanti į menkai tyrinėtas Bažnyčios istorijos, sąmoningumo istorijos, demokratėjimo istorijos sritis, užgriebianti jose gausybę medžiagos, tik ne visuomet įstengianti su ta medžiaga tvarkytis pagal jos prigimti. Dideliu nepaneigiamų argumentų pertekliumi įrodoma, jog kultūrinės visuomeninės veiklos mastais Valančius – nepranokstama Lietuvos istorijos figūra. Todėl tyrinėjimas prakilniai užbaigia XX a. išsamiųjų monografijų tradiciją. Ir teikia vilties, kad išsėmus šio žanro galimybes ateityje bus rašomi tiek objekto, tiek metodo požiūriu kur kas kryptingesni, specifines problemas išsamiau narstantys veikalai.Reikšminiai žodžiai: Biografija, recenzija, monografija; Katalikiškasis universalumas; Krikščionių religija; Motiejus Valančius; Pasaulėžiūros ir kūrybinės veiklos postulatai; Tautiškumas; Valančius; Šaltinių svarba; Biography; Monograph; Motiejus Valančius; Nationalism; Review; The Christian religion; The importance of sources; Universality of the Catholic; Valančius; World and the creative activities of postulates.
ENThe review analyses the monograph “Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo” [Motiejus Valančius: Between Catholic Universalism and Nationalism] (1999) by Vytautas Merkys. The publication critically discusses four sections of the monograph: the factography of bishop’s life, the concept of his personality and activities, the typology of public cultural ideas and the nature of historiographical narrative. The factographic novelties presented in the book essentially highlight the moments of Valančius’ biography and administration of the diocese. In most cases Merkys just gives more evidence of bishop’s life and activity circumstances that have already been ascertained by earlier, primarily pre-war and diaspora researchers. The monograph by Merkys combines the quantitatively prevailing objective (reporting of documents), intuitive (going deep into the inner world of the character) and publicist narratives. The book by Merkys tells a story about a peasants’ bishop from the peasants’ perspective, which goes deep into hardly explored areas of Church history, awareness history, democratisation history, points out the abundance of material yet not always succeeds in handling this material according to its nature. The plenty of undeniable arguments proves that Valančius is an unsurpassable figure of Lithuania’s history in terms of cultural public activities. Therefore, the investigation nobly closes the tradition of exhaustive monographs of the 20th c. It gives hope that, having exhausted the potential of this genre, more targeted works, with regard to both an object and a method, which more comprehensively explore the specific problems will be written in the future.