Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas

LTLeidinys „Šakių šnekta: prozodija ir vokalizmas“ papildo Lietuvos pietvakarinių šnektų aprašą ir suteikia galimybę daugelį tarminių reiškinių pamatyti platesniame kontekste. Knygoje siekiama išsamiai aprašyti Šakių šnektos vokalizmo sistemą ir svarbiausius prozodijos reiškinius. Magnetofono įrašų klausymas ir gyvosios kalbos stebėjimai parodė, kad beveik vienodą fonologinė sistemą turi visa šiaurinė Šakių rajono dalis. Ši šnekta yra savita ir skiriasi nuo bendrinės kalbos. Aprašomoji šnekta, būdama artimiausia bendrinei kalbai, turi tendenciją sparčiai kisti. Todėl ypač svarbu fiksuoti jos dabartinę sistemą, nes toks aprašas vertingas tiek dialektologijos, tiek kitų kalbotyros mokslo šakų tyrimams. Neapsiribota vien stebėjimais ir magnetofono įrašų klausymu, daugelis teiginių tikrinti eksperimentiškai. Pagal dabartinę lietuvių tarmių klasifikaciją aprašomoji šnekta priklauso vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinei daliai. Svarbiausios ypatybės, skiriančios šiaurinę kauniškių dalį nuo pietinės yra ilgųjų nekirčiuotų galūnių trumpinimas; tvirtagalės priegaidės spūdžio dalijimas abiem dvigarsio dėmenims; žodžio pradžios balsis [e] (pietinė dalis turi tik [a]); balsio [e] kokybės derinimas prie tolesnio kietojo ar minkštojo priebalsio. Knygoje analizuojama kirčio įtaka prozodinei žodžių struktūrai ir jo akustiniai požymiai, aprašomos priegaidės, ištirti jų akustiniai požymiai, pateikta fonologinė interpretacija; nustatomas balsinių fonemų inventorius, akustiniai ir artikuliaciniai fonemų požymiai, alofonų vartojimo ypatumai. Visų šių tyrimų rezultatai ir sudaro knygos turinį.Reikšminiai žodžiai: Alofonas; Balsiai; Balsių kiekybė; Balsių kokybė; Dialektologija; Diferenciniai požymiai; Dvibalsiai; Fonema; Fonemos; Fonemų variantai; Fonologija; Formantai; Kirtis; Pagrindinis tonas; Priegaidė; Priegaidės; Prozodija; Spektro ypatybės; Tarminė fonetika; Trukmė; Vakarų aukštaičių kauniškių tarmė; Šakių šnekta; Accent; Allophone; Dialectal phonetics; Dialectology; Diphthongs; Distinctive features; Duration; Formants; Phoneme; Phonemes; Phonemic variants; Phonology; Pith; Prosody; Quantity of vowels; Spectral features; Subdialect of Šakiai; Syllabic accents; Syllable accent; Vowel quality; Vowel quantity; Vowels; West High Lithuanian Kaunas dialect.

ENThe publication “Šakių šnekta: prozodija ir vokalizmas” [The Subdialect of Šakiai: Prosody and Vocalism] supplements the description of southwest subdialects and provides an opportunity to observe a number of dialectal phenomena in a wider context. The book is aimed at describing the system of vocalism of the subdialect of Šakiai. Audio records and observations of the living language have showed that nearly the whole northern part of the Šakiai district has the same phonological system. This subdialect is peculiar and stands out from the standard language. The subdialect described in the publication, being very similar to the standard language, tends to change rapidly. Therefore, it is very important to record its current system, since such a description is valuable not only for dialectological research, but also for other language sciences. Observations and listening to audio records are not the only methods used in the research. A great deal of statements has been verified experimentally. According to the present classification of Lithuanian dialects, the subdialect described in the book belongs to the northern part of the Lower Lithuania. The major difference between the northern part of the district of Kaunas and the southern part is the shortening of unstressed endings; vowel [e] at the beginning of a word (the southern part has only [a]); the adjustment of the quality of the vowel [e] to the following hard or soft consonant. The book analyses the impact of the stress on the prosodic word structure and its acoustic characteristics, describes accents, analyses their acoustic peculiarities, presents a phonological interpretation, defines the inventory of vowel phonemes, acoustic and articulatory peculiarities of phonemes, and peculiarities of the use of allophones.