LTReformacija LDK ir dalyje Prūsijos kunigaikštystės - Mažojoje Lietuvoje tiriama kultūros istorijos požiūriu, kaip sparčią jos kaitą sukėlęs reiškinys, kaip kultūrų komunikacijos rezultatas. Reformacija nagrinėjama kaip daugiasluoksnis visuomeninis, religinis ir kultūrinis judėjimas. Periodizuojama laikanti šių kriterijų: judėjimo masto, institucijų susiformavimo lygio, bažnyčių ir valstybės bei bažnyčių tarpusavio santykių teisinio reguliavimo, judėjimo poveikio visuomenės kultūros raidai. Reformacija prasidėjo LDK XVI a. trečiame dešmtmetyje, baigėsi XVII a. viduryje, susiformavo trys kryptys, dvi krašto evangelikų bažnyčios: evangelikų reformatų ir arijonų, o liuteronybė plito atskiromis bendruomenėmis. Reformacijai Lietuvos valstybėje buvo būdingai tai, kad ji vyko dalies visuomenės palaikoma, jos niekada nerėmė valdovai; katalikų bažnyčia kurį laiką susilpnėjo, bet ji liko reikšminga; aptariamuoju laikotarpiu susidarė skirtingų bažnyčių jėgų pusiausvyrap, buvo išlaikyta santarvė tarp skirtingai tikinčių (disidentų), skirtingos bažnyčios rezultatyviai ieškojo priemonių visuomenei patraukti į savo pusę, todėl tuo laikotarpiu vyko sparti kultūros raida. Buvo sukurta daug naujų kultūros reiškinių: parašyti pirmieji nescholastinės teologijos autoriniai tekstai, pradėtas nenutrūkstamas knygų spausdinimas, buvo verčiama biblija, pradėta Lietuvoje jos teksto šaltiniotyrinis tyrimas, evangelikai iniciavo naujo mokymo turinio mokyklų kūrimą, paskatino pilnos švietimo institucijų sistemos sukūrimą, kurioje ypač reikšmingas buvo katalikų įkurtas universitetas. Evangelikai liuteronai Mažojoje Lietuvoje suformavo lietuviškos bažnyčios kunigų instituciją, jie pradėjo religinės raštijos lietuvių kalba kūrimą, šią veiklą tęsė LDK katalikai ir reformatai.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mažoji Lietuva; Istorija; Reformacija; Istorija; History of Grand Dutchy of Lithuania; History of Lithuania Minor; History of Reformation.
ENReformation in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and part of the Kingdom of Prussia – Lithuania Minor – is investigated from the point of view of cultural history as a phenomenon that caused its rapid development and as a result of cultural communication. It is analysed as a multidimensional social, religious and cultural movement. Periodization adheres to the following criteria: the scope of movement, the degree of the formation of institutions, legal regulation of the relationship between churches and the state and among churches, the impact of movement on the cultural development of society. Reformation started in the 1520s and continued until the mid-17th c. It developed in three directions: two Evangelical churches: Evangelical Reformers and Arians, whereas Lutheranism spread in different communities. In the State of Lithuania Reformation was supported by part of society and never by sovereigns; the Catholic Church weakened yet remained significant; during the given period a balance of different church powers was achieved; concord was maintained among different confessions (dissidents); different churches searched for measures to attract people; therefore, a rapid cultural development took place. A lot of new cultural phenomena appeared: the first authorial texts of non-scholastic theology; incessant printing of books; the Bible translation process; the source studies of its text. Evangelicals initiated the establishment of schools with a new teaching content and promoted the full system of education institutions with a particularly significant Catholic university. Evangelical Lutherans formed the Lithuanian Church priest institution in Lithuania Minor; they started to create religious writings in Lithuanian, which were continued by GDL Catholics and Reformers.