Kaimo žmonių religinės patirties bruožai
LTStraipsnyje nagrinėjamas kaimo gyventojų požiūris į religiją, jų dalyvavimas religiniuose įvykiuose, dvasininkų kaip lyderių veikla bendruomenėje. Čia taip pat tyrinėjami religinės erdvės ypatumai, jų reikšmė formuojant žmonių religines nuostatas, organizuojant jų darbo bei dvasinę veiklą. Autorė stengiasi pažvelgti į religinio tikėjimo raidą kaime sovietiniais ir modernios demokratijos metais; remiamasi sociologijos klasikų teorinėmis nuostatomis. Taikoma egzistencinė traktuotė, naudojama respondentų apklausa, autorės įžvalgos. Straipsnyje analizuojama kaimo žmonių gyvenimo istorijų (Pineau, 1994) medžiaga, teorinė literatūra (Jacopozzi, 1997; Magninio, 1998; Wuthnow, 1994; Rouse, 1998; Durkheimo, Vydūno, Eliade'o ir kt. darbai), autorės tyrimų medžiaga. Laikomasi nuostatos, jog socialumas nėra homogeniškas, tai – vaizdinių ir jausmų visuma. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvasininkai; Dvasininkų vaidmuo; Dvasininkų vaidmuo, valdžios ir tikinčiųjų santykiai, religinės erdvės ypatumai, egzistencinė traktuotė; Egzistencinė traktuotė; Religinė kultūra; Religinės erdvės; Religinės erdvės ypatumai; Religinės kultūros raiška kaime; Tikintieji; Valdžia; Valdžios ir tikinčiųjų santykiai; Clergy; Communication between authorities and congregation; Existential approach; Expression of religious culture; Expression of religious culture, role of clergy; Faithful; Government; Lithuania; Peculiarities of religious space; Peculiarities of religious space, existential approach; Religious culture; Religious space; Role of clergy.
ENThe paper examines the attitude of rural residents to religion, their participation in religious events, and the activities of the clergy as leaders in the community. It also explores the peculiarities of religious space and their significance for the formation of people’s religious attitudes while organising their work and spiritual activities. The author attempts to focus on the development of religious belief in rural areas in the Soviet period and in the time of modern democracy; she refers to the theoretical provisions of classics of sociology. The existential treatment is applied, the respondents’ survey is used and the author’s insights are provided. The paper analyses the material of the life stories of rural inhabitants (Pineau, 1994), theoretical literature (Jacopozzi, 1997; Magnini, 1998; Wuthnow, 1994; Rouse, 1998; Durkheim, Vydūnas, Eliade et al.), and the author’s research material. The author sticks to the attitude that sociality is not homogenous – it is the entirety of images and feelings.
