Romantinis baletas Lietuvoje: stilizacijos, transformacijos, rekonstrukcijos

LTEuropoje romantinis baletas formavosi, klestėjo ir geso XIX a. viduryje. Lietuviškai apie baletą pradėta kalbėti tik XX a. pradžioje. Choreografija, kaip visavertė meninės kūrybos rūšis, Lietuvoje įteisinta tik XX a. I pusėje. Nekyla abejonių, kad baleto menas Lietuvoje yra XX a. ketvirtojo dešimtmečio fenomenas, ir kad apie į jo repertuarą patekusius klasikinio romantizmo kūrinius galima kalbėti kaip apie „romantizmus“ po „romantizmo“. Pirmosios pastangos stilizuoti romantinio repertuaro kūrinius susijusios su Adolphe Adamo baleto „Žizel“ pirmuoju pastatymu Lietuvoje. Spektaklio privalumu tapo sklandi grupinių šokių ir pagrindinių personažų scenų kaita. Stilizuoto lietuviško romantizmo poziciją iš dalies išreiškia J. Gruodžio baletas „Jūratė ir Kastytis“. Aiškaus siužeto romantiškam baletui kritika skyrė nemažai dėmesio. Juolab kad tai buvo pirmasis lietuviškos tematikos šokio spektaklis. Įvertintos choreografo pastangos kurti lietuviško šokio principais paremtą spektaklio plastinį piešinį. Karo metais Broniaus Kelbausko pastatytą Juozo Pakalnio „Sužadėtinę“ galima laikyti dar vienu mėginimu kurti lietuvišką baletą pagal stilizuotą romantinio baleto schemą: balete bandoma susieti lietuvių liaudies choreografijos judesius su klasikinio šokio leksika. Po karo choreografas Vytautas Grivickas pastatė du romantinio repertuaro kūrinius – „Žizel“ ir „Esmeraldą“. Po poros metų dar vieną tipišką romantizmo choreografijos kūrinį – Adamo baletą „Korsaras“ pastatė B. Kelbauskas. Vėliau (nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios) susidurta su baleto spektaklių rekonstrukcijos problemomis.Reikšminiai žodžiai: Baletas Lietuvoje; Jūratė ir Kastytis; Rekonstrukcija; Romantinis baletas; Romantizmas; Stilizacija; Transformacija; Žizel; Ballet in Lithuania; Gisell; Jūratė ir Kastytis; Lithuania; Reconstractions; Romantic ballet; Romanticism; Stylisations; Transformations.

ENIn Europe, romantic ballet was developing, flourishing and perishing in the mid-19th C. There were no Lithuanian discussions of the ballet until early 20th Century. Choreography, as an equal type of art, was legalised in Lithuania as late as in the 1st half of the 20th Century. There is no doubt, that the art of ballet in Lithuania was a phenomenon of the third decade of the 20th Century, and classic romanticism works included into the ballet repertoire can be named "romantic" after "romanticism". The initial attempts to stylise the works of romantic repertoire are associated with the first staging of Giselle ballet by Adolphe Adam in Lithuania. The advantage of the play was a smooth interchange of group dances with stages featuring main characters. The position of stylised Lithuanian romanticism is partly expressed by J. Gruodis' ballet "Jūratė ir Kastytis" [Jūratė and Kastytis]. The romantic ballet of clear plot received lots of attention from critics. Especially, considering the fact that it was the first dance play of Lithuanian theme. Choreographer's efforts to create a plastic picture of the play based on the Lithuanian dance principles were appreciated. Juozas Pakalnis "Sužadėtinė" [Fiancée] stated by Bronius Kelbauskas during the war can be considered another attempt to create Lithuanian ballet based on the stylised romantic ballet plan: attempts are made to link Lithuanian folk choreography movements with classical dance lexicon. After the war, choreographer Vytautas Grivickas staged two works of the romantic repertoire: Giselle and Esmerald. Two years later, another typical romantic choreographic work Le Corsaire by Adam was staged by B. Kelbauskas. In later years (starting from early seventh decade), the problems of reconstruction of ballets were encountered.