Romantizmo transformacijos pokarinėje lietuvių literatūroje (1944-1980)

LTLiteratūros istoriografijoje nusistovėjo pažiūra, jog lietuvių literatūros romantizmo tradicijų riba yra 1940 metai. Tačiau ir po šios ribos lietuvių literatūroje egzistuoja akivaizdžios romantizmo tąsos. Galima kalbėti apie keleriopas romantinės tradicijos transformacijas pokarinėje lietuvių literatūroje. Ketvirtojo dešimtmečio „agoniškoji“ moderniojo neoromantizmo tradicija pokaryje išsisemia ir atslūgsta į konservatyvesnės tautinės-patriotinės poezijos formas. Pirmiausia išeivijoje, o kiek vėliau ir Lietuvoje randasi etninės-mitologinės literatūros reiškinių masyvas, susijęs su moderniojo nacionalizmo, egzistencializmo, magiškojo realizmo, avangardizmo inspiracijomis, tačiau tiek pasaulėvaizdžiu, tiek įvaizdžių sistema besiremiantis lietuviškosios romantinės bei neoromantinės literatūros paveldu. Ši tendencija reiškiasi tiek prozoje, tiek poezijoje. Okupuotoje Lietuvoje pirmiausia atsinaujina archajiškesnės tautinio romantizmo formos, susijusios su ideologiniais visuomenės poreikiais ir su romantiniu lietuvių kultūros substratu. Šiai tendencijai priklauso paskutiniai dideli romantinės tradicijos lietuvių rašytojai – Juozas Grušas ir ypač Justinas Marcinkevičius. Tiek išeivijos literatai, tiek Grušas ir Marcinkevičius savo kūrybos brandą bei populiarumo kulminaciją išgyvena iki 1980 metų. Paraleliai jau nuo septintojo dešimtmečio galima pastebėti pokarinių romantinių literatūros tradicijų blėsimą, suartėjimą su kitos prigimties literatūros reiškiniais ir įsiliejimą į modernistinių bei postmodernistinių kultūrinių referencijų repertuarą.Reikšminiai žodžiai: Etninė-mitologinė proza ir poezija; Juozas Grušas; Justinas Marcinkevičius; Ketvirtas dešimtmetis; Literatūra; Neoromantizmas; Poetiniai vaizdiniai; Pokario Lietuvos literatūra; Pokario laikotarpis; Romantizmas; Romantizmo transformacijos; Tipologija; Tradicija; Šakos; Ethnical-mythological prose and poetry; Juozas Grušas; Justinas Marcinkevičius; Lithuanian literature; Neoromantism; Poetic images; Post-war Lithuanian literature; Post-war period; Pre-war period; Romanticism; Tradition; Transformations of romanticism; Trends of neorimantism; Typology.

ENIn the panoramic investigations, World War II is usually taken to be the ending point of the romantic tradition in the Lithuanian literature (V. Kubilius, The Romantic Tradition in the Lithuanian Literature, V., 1991). Even after the war, however, one can notice at least two domains of the literary phenomena which are indisputably related to this tradition: (1) ethnical-mythological prose and poetry in exile (Pulgis Andriušis, Marius Katiliškis, Kazys Bradūnas) and later in Lithuania (Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda, Juozas Baltušis in his late period), and (2) patriotic literature in occupied Lithuania which openly continues to pursue the thematic, poetic, and ideology of the National Romanticism (Juozas Grušas, Justinas Marcinkevičius). The former is based on the pre-war Lithuanian and Scandinavian neo-romantic prose tradition, as well as on inspirations from ethnology et al. It develops certain elements of Romanticism (the role of nature, synthesis of history and myth, quest for the exotic in the folklore and the primitive) in a context of essentially modern literary tendencies (Existentialism, Magical Realism, Avant-garde). The latter, on the other hand, originates from the romantic substratum of the Lithuanian culture, stripped bare by the post-war repressions against the Lithuanian intellectual elite, and from the attitude of defensive conservative defiance. In the 60s and 70s a convergence of these two phenomena (Marcinkevičius) and their amalga­mation with incipient postmodernism (Martinaitis) are observed. [text from author]

• Antanas Baranauskas : gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai / Paulius Subačius. Vilnius : Aidai, 2009. 216 p.
• Bitė Vilimaitė lietuvių novelistikos žemėlapyje / Žydronė Kolevinskienė. Bitė Vilimaitė: kūryba, laikas, aplinka / sudarytoja Lionė Lapinskienė. Panevėžys: Komunikacijos centras "Kalba. Knyga. Kūryba", 2023. P. 60-75.
• Moteriškoji patirtis : Nelės Mazalaitės novelistika / Žydronė Kolevinskienė. Darbai ir dienos. 2003, t. 36, p. 171-183.
• XX a. antrosios pusės lietuvių literatūros raidos modelis / Giedrius Viliūnas. Literatūra. 2000, t. 39-42 (1), p. 113-114.