Romantizmas XX a. pirmos pusės Lietuvos taikomojoje dailėje

LTStraipsnyje tyrinėjama liaudies meno tradicija pagrįsta romantizmo tendencija XX a. pirmos pusės lietuvių taikomojoje dailėje. Vidurio ir Vakarų Europos šalyse jau nuo XIX a. ketvirto ketvirčio taikomoji dailė plėtota kryptinga racionalia grandine. Bandymų gaivinti taikomąją dailę tokia Europoje priimta programiška seka galima aptikti ir XIX a. pabaigos Kaune. Klausimas – kokia turėtų būti lietuviška profesionalioji taikomoji dailė – pradėtas gvildenti įkūrus Lietuvių dailės draugiją (1907) ir ėmus rengti lietuvių dailės parodas. Lietuviškumas taikomajame mene tapatintas su liaudies dirbinį primenančia forma ir ypač ornamentu, kuris laikytas esmingiausia tautiškumo išraiškos priemone. Etnografiškoji XX a. pirmos pusės taikomosios dailės kryptis egzistavo ir kitose Europos šalyse. Tačiau ji turėjo tvirtą atsvarą –modernią taikomąją dailę, vengusią tiesmuko tautiškumo ir pagrįstą programišku antiromantizmu. Lietuvoje atsvaros tautinio stiliaus taikomajai dailei nei teoriniu, nei praktiniu lygmeniu nebuvo. Net ir modernių formų Konstancijos Petrikaitės-Tulienės, Vaclovo Miknevičiaus, Voldemaro Manomaičio, Liudviko Strolio ir kitų kūriniai kupini romantinių aspiracijų. Šie kūrėjai nevengė stilizuotų lietuvių liaudies ornamentų, plėtojo lietuvių mitologijos temas ar kitokiais būdais demonstravo romantinį prisirišimą prie liaudiškos tradicijos. Istorinė pažiūrų į taikomąją dailę apžvalga liudija, jog liaudiškumo samprata lietuvių taikomojoje dailėje buvo įdiegta dar iki Antano Tamošaitis „Sodžiaus meno“ pasirodymo.Reikšminiai žodžiai: Amatai; Dailės parodos; Dirbiniai; Lietuvos dailė; Menotyra; Romantizmas; Taikomoji dailė; Tautodailė; 20 amžius; XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūros istorija; Applied arts; Applied fine art; Art exhibitions; Art theory; First part of the 20th century; Folk art; Folk-crafts; Lithuanian cultural history of the fist half of the 20th century; Lithuanian fine art; Romanticism.

ENThe paper discusses the forms through which Neo-Romanticism expressed itself in the applied art of Lithuania in the first half of the 20th century. The most significant and universal among them is the so-called "national style". It originates in the self-consciousness of artist living amidst the complex historical and political circumstances, as well as in the tendency to idealise the historical past of Lithuania, which became stronger as the national movement gained momentum at the end of the 19th century. The paper investigates written sources that reveal the aesthetic agenda of the creators of the applied art. Analysed are the albums of the samples dating from the first half of the 20th century. Numerous works of the applied at t were inspired by, and modelled after, them. The public discussions among artists, as well as the opinions and pronouncements in the press concerning the evolution and the artistic form of the works of art are analysed, highlighting the relationship between nationalist and cosmopolitan standpoints in the early 20th century. Also discussed is the incipient formation of the opposition to the Neo-Romanticism in the views of the Lithuanian artists in the 1930s. [text from author]