Автобиография Соломона Маймона и "Книга жизни" Семена Дубнова как "Интеллектуальные документы"

LTMaskilių (žydų švietėjiško judėjimo Haskala veikėjų) autobiografijos seniai sudomino mokslininkus. Jos, kaip ir memuarai, leidžia pažvelgti į Haskalos centrinį procesą – vertybių pasikeitimą žydų visuomenėje – pačių jo dalyvių akimis. Tačiau dauguma Rusijos Haskalos tyrinėtojų skiria dėmesį tik pirmos kartos Rusijos maskiliams, tuo tarpu kai S. Dubnovo ir daugelio jo amžininkų individuali patirtis atspindėjo Europos ir Rusijos ankstyvųjų žydų švietėjų kelią. Tai tampa aišku, palyginus vieną ryškiausių XIX a. 2 p. – XX a. pr. memuarinės biografinės žydų literatūros pavyzdį – Dubnovo „Gyvenimo knygą“ (1934-1935) su pirmu maskilių autorefleksijos tekstu – Saliamono Maimono „Gyvenimo istorija“ (1792). Atpasakodamas savo gyvenimo aplinkybes, Maimonas pateikia jį supančios žydų visuomenės paveikslą per įvairius aspektus – ekonomiką, religiją, švietimą, socialinę hierarchiją, dėl to ši knyga yra svarbus Lietuvos-Lenkijos žydų istorijos studijų šaltinis. Dubnovo knyga taip pat įpina individualią pasakotojo istoriją į platų Rusijos žydijos gyvenimo kontekstą. Dar svaresnį dviejų tekstų palyginimo pagrindą sudaro tai, kad abu jie atstato pasakotojų intelektualines paieškas, kurių pasėkoje jie pereina „iš seno pasaulio į naują“. Straipsnis analizuoja, kaip knygose pateikiami kritiški identiteto formavimosi momentai. Ypatingas dėmesys skiriamas autorių vaikystę ir ankstyvą jaunystę, kaip aktyvaus savęs ir pasaulio apmąstymo meto, aptariantiems fragmentams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žydai; Maskilai; Autobiografijos; Tapatybė.

ENAutobiographies of the Maskil (characters of the Jewish Enlightenment Haskala) have been the focus of researchers since long time ago. As memoirs, they allow looking at the central Haskala process (change in the values in the Jewish society) through the eyes of participants. However, the majority of Russian researchers of Haskala focus only on the Russian Maskil of the first generation, whereas individual experience of S. Dubnov and of his contemporaries reflected the road of the early European and Russian Jews enlighteners. This gets obvious comparing memoir biography example of Jewish literature, Dubnov’s “The Book of Life” (1934-1935), together with the first maskil autoreflection text Solomon Maimon’s “History of Life” (1792). Narrating the circumstances of his life, Maimon presents the picture of the Jewish society surrounding him via various aspects, i.e. economics, religion, education, social hierarchy, thus, this book is considered as an important resource for the studies of Lithuanian-Polish Jewish history. Dubnov’s book also incorporates an individual narrator’s story into the broad context of the life of Russian Jewry. An even more solid basis for the comparison of two texts is that they both build up intellectual searches of narrators, as a result of which they transfer “from the old to the new world”. The article analyses how books present the critical moments of identity formation. Specific focus is drawn on the fragments of childhood and early young days of the authors, as the time of active contemplation of himself and the world.