Romantiškasis kūrėjo įvaizdis: dailininkų portretai ir autoportretai

LTStraipsnyje tyrinėjamas romantiško kūrėjo įvaizdis dailininkų portretuose ir autoportretuose. Vienas pagrindinių romantiškojo mąstymo sandų yra menininko vaizdinys, neatsiejamas nuo genijaus sampratos. Šio straipsnio tikslas – sieti įvairius kūrinius, remiantis romantizmo suformuotu meniniu mąstymu. Tapyba pasirinkta dėl dviejų priežasčių: nuo XVIII a. antros pusės ji tapo svarbiausia dailės šaka; be to, daugiausiai menininkų portretų ir autoportretų sukūrė būtent tapytojai. Publikacijoje tyrinėjamas kūrybos ir kūrėjo vaizdinys dailininkų tekstuose, aptariamas savo taisykles turintis portreto ir autoportreto žanras. Romantiškajam kūrėjo vaizdiniui svarbiausia yra priklausomybė kitam pasauliui, nekūniškam ir nematerialiam, todėl vaizduodami save ar savo kolegas dailininkai bando parodyti ryšį su kita realybe. Istorinis romantizmas suformavo keletą tipinių ikonografinių schemų bei motyvų, plėtotų ir vėliau. Vaizduojamas menininkas paprastai nebendrauja su žiūrovu – jo akys žiūri į tolį, į šoną, skrodžia kiaurai ar pro pertvarą. Tipiniai pavyzdžiai – V. Vankavičiaus, J. Rustemo autoportretai, o iš žymiai vėlesnių kūrinių – A. Švėgždos „Autoportretas su moliūgu“. Dailininkai dažnai save vaizduoja nekasdienės, neįprastos aplinkos fone, susitapatina su stichijomis. Retkarčiais tapytojai ryžtasi beveik dematerializuoti save, taip sukurdami ryšio su metafizine realybe įspūdį: tokie yra V. Kisarausko, A. Šaltenio autoportretai.Reikšminiai žodžiai: Autoportretai; Autoportretas; Dailininkai; Kūrėjas; Lietuvių dailė; Lietuvos kultūros istorija; Lietuvos tapyba; Meno teorija; Portretas; Romantinis įvaizdis; Romantizmas; Art theory; Artist; Lithuanian art; Lithuanian cultural history; Lithuanian painting; Painters; Portrait; Romantic representation; Romanticism; Self-portrait; Self-portraits.

ENRomanticism gave birth to the theory of the "art for art's sake" and separated the sphere of artistic creativity from that which has practical application and meaning. Similarly the creator of art was exalted above the banal everyday reality, and emotional, intuitive principle of creativity was emphasised. Following the lead of the great European romantics, the artists who worked in Lithuania in the 19th century also adopted these views. Their popularity survived into the first half of the 20th century and were further elaborated under the Soviet regime (especially among the representatives of the so-called "silent modernism", as their works, and also their pronouncements, testify). In the portraits, as well as self-portraits of the painters the image of the artist and creator is rendered noble and mystical. In accordance to the romantic views, certain stable iconographic schemes of representation became established: usually the portrayed person does not seek the contact with the viewer; he or she is frequently represented in the background of landscape which facilitates the capturing of a particular mood or facet of emotion; artist hints at the encounter between unreal and real world by using a mirror reflection or a view through the window; the employment of exotic objects or other attributes indicates a way of life which transcends everyday standards, etc. Examples of the concrete works of art from the discussed periods are adduced to show the stability and continuity of this configuration in the artists' self-understanding. [text from author]