Imaginacinis Lietuvos peizažas XIX a. pabaigos-XX a. pradžios mene

LTŠiame straipsnyje analizuojamas imaginacinis peizažinės tapybos tipas – įsivaizduojamasis arba rekonstruotas peizažas, kurio negalima vadinti vyraujančiu XIX a. pabaigos – XX a. pradžios šio žanro tapyboje. Tačiau išreikšdamas tam tikros visuomenės dalies dailei keliamus estetinius ir ideologinius reikalavimus jis vaizdžiai atspindi neoromantines tendencijas to meto Lietuvos mene. Tai atspindi ir analizei pasirinktas konkretus kūrinys – Henriko Veisenhofo drobė „Lietuviškas užkampis“. Prieš pereidama prie detalios paveikslo analizės šios straipsnio autorė primena tapytojo biografiją ir keliais kūrybinį palikimą. Šis kūrinys iliustruoja bajoriškosios tradicijos bei jos aplinkoje susiformavusių tam tikrų pasaulėžiūrinių klišių įtaką peizažo žanro sampratai. Panašių į Veisenhofo imaginacinių peizažų būta ir anksčiau, pirmosios XIX a. pusės ar XIX a. vidurio Lietuvos dailėje. Tačiau visuose minėtuose kūriniuose vaizduojamas konkretus kraštovaizdis ar paminklas. Tuo tarpu Veisenhofui, remiantis konkretaus dvaro vaizdu, pavyko sukurti apibendrinto, tipiško lietuviško peizažo versiją, idealizuotą praeitin begrimztančio pasaulio viziją. Jo peizaže civilizacijos nepaliestos gamtos vaizdas, smulkių bajorų sodybos idilė kuria sustojusio laiko įspūdį, atspindėdama ne tik dailininkui artimos visuomenės dalies nostalgišką žvilgsnį į praeitį, bet ir sąmoningą pasaulėžiūros poziciją, teigiančią, kad „tipiškas“ Lietuvos kraštovaizdis neatsiejamai susijęs su bajoriškosios buities ženklais jame.Reikšminiai žodžiai: Henrikas Veisenhofas; Imaginacinis peizažas; Lietuvos peizažinė tapyba; Neoromantinės tendencijos; Peizažas; Veisenhofai; XIX a. pabaigos tapyba; Henryk Weyssenhoff; Imaginary landscape; Landscape; Lithuanian landscape painting; Neo-Romantic tendencies; The late 19th century painting; Weyssenhoff family.

ENThe article analyses imaginative type of landscape painting, in other words, imaginative or reconstructed landscape which cannot be claimed to be prevailing in this genre paintings of late 19th – early 20th Century. But by expressing aesthetic and ideological requirements applied to painting by certain group of society, it gives figurative reflection of Neo–Romantic trends in the Lithuanian art of that time. The specific painting by Henrikas Veisehofas called "Lietuviškas užkampis" [Lithuanian Periphery] chosen for the analysis reflects that. Before moving on to a detailed analysis of the painting, the author of the article reminds the reader of the painter's biography and creative legacy. This painting illustrates the influence of the gentry tradition and certain world outlook clichés formed in its environment on the concept of landscape genre. There were also earlier imaginative landscapes in the Lithuanian painting of the first half of the 19th or mid-19th Century which were similar to Veisenhof's works. But all the mentioned works have specific landscape or monument depicted. While Veisenhof managed to create a version of summarised, typical Lithuanian landscape, idealised vision of the world sinking into the past, on the basis of a specific image of the manor. His landscape shows an image of nature untouched by civilisation, idyll of minor gentry farmstead is creating the impression of stopped time, reflecting not only nostalgic look at the past of the part of the society close to the painter, but also conscious world outlook position stating that "typical" landscape of Lithuania is inseparable from the gentry life signs in it.