Antyk i sarmatyzm

LTRomėniškosios kilmės legenda, iškilusi kaip Lietuvos bajorijos identiteto priemonė, nebuvo išplėtota kaip alternatyva polonocentrinei sarmatizmo versijai, įsivyravusiai nuo XVII a. pradžios Abiejų Tautų Respublikoje, o koegzistavo su ja kaip kilmės mitas, dažnai derintas su sarmatizmo teiginiais. LDK nebuvo originalių sarmatizmo ideologijos kūrėjų, bet netrūko epigonų ir platintojų, kurių dėka ji buvo plačiai priimta visuomenės. Ir sarmatizmo, ir romėniškosios kilmės legendos galutinis išnykimas sutapo su bajoriškosios kultūros agonija po Respublikos padalijimų ir su pozityvizmo atėjimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sarmatizmas; Etnogenezė; Antika; Sarmatism; Antic; Ethnogenesis.

ENThe legend of Roman origin, which emerged as a measure of identity of the Lithuanian nobility, remained undeveloped as an alternative to the Polish-centred version of Sarmatism that became dominant in the early 17th c. in the Commonwealth of Both Nations, and coexisted with the latter version as a myth of origin that was often combined with tenets of Sarmatism. The Grand Duchy of Lithuania did not have original authors of the Sarmatism ideology, but was in no shortage of epigones and circulators thanks to whom this ideology was widely accepted by the public. The extinction of both Sarmatism and the Roman-based legend coincided with the agony of the nobility culture after the divisions of the Commonwealth and with the advent of positivism.