Of research into Easter well-wishing carols in Poland and Lithuania

LTRitualiniame Baltarusijos, Podlačės ir Vilniaus regiono folklore svarbią vietą užima Velykinės gero linkinčios džiaugsmingos giesmės, kurios buvo dainuojamos nuo Velykų sekmadienio vakaro iki artėjančios aušros. Visame Vilniaus regione šios dainos yra vadinamos łałymki ar ałałymki lenkų kalboje ir lalinkos lietuvių kalba. Baltarusijoje šis žanras vadinamas valachobniye pyesni, o Podlačėje – pieśni wlóczebne. Paprotys vaikščioti nuo sodybos iki sodybos dainuojant ritualines dainas šiuo laikotarpiu buvo žinomas kaip chodzenie z łałymko, chodzenie z allelujo ar chodzenie po woloczebnemu. Lietuvoje vartojamas specialus veiksmažodis – laluoti, skirtas velykiniams ratų sukimams nuo sodybos prie sodybos, dainuojant lalinkas. Jos dainuotos Vilniaus regione dažniausiai lenkų ar lietuvių kalba; tiktai aplink Švenčionis jos dainuotos ir gudų kalba (baltarusiškai). Lalymkų lenkiškais žodžiais randama ne tik tose Vilniaus regiono dalyse, kur lenkų kalba kalbama kas dieną, bet ir rajonuose, kur žmonės kalba baltarusiškai. Velykų giesmės yra tarp tų kelių žanrų, kurie aprašomi kaip vyrų repertuaras, jas giedojo tik nevedusių vyrų grupės. Šios grupės buvo vadinamos skirtingai skirtingose vietose. Pavasario giesmių paprotys skleidėsi didelėje baltų-slavų srityje. Šis žanras turėtų būti toliau tyrinėjamas iš baltų-slavų kultūrinių ryšių perspektyvos, tiek žiemos, tiek pavasario giesmių kontekste, atsižvelgiant į teksto simboliką, melodijų motyvus ir ritmikos formules.Reikšminiai žodžiai: Apeiginis folkloras; Dainos; Lalavimai; Lenkų muzikinis folkloras; Lietuvių muzikinis folkloras; Melodika; Poetiniai įvaizdžiai; Religinės giesmės; Ritmo formulės; Velykos; Velykų lalavimas; Easter; Eastern carolling; Lithuanian musical folklore; Melodics; Poetical images; Polish musical folklore; Religious songs; Rhythmical formulas; Ritual folklore; Songs; Well-wishing carols.

ENWell-wishing joyful Easter songs that were sung from Easter Sunday evening to breaking dawn occupy an important place in the ritual folklore of Belarus, Podlacze and Vilnius region. Throughout Vilnius region, these songs are called “łałymki” or “ałałymki” in Polish and “lalinkos” in Lithuanian. In Belarus, this genre is called “valachobniye pyesni” and in Podlacze “pieśni wlóczebne”. During this period, a custom to walk from homestead to homestead, singing ritual songs was known as “chodzenie z łałymko”, “chodzenie z allelujo” or “chodzenie po woloczebnemu”. In Lithuania, a special verb is used – “laluoti” referring to Easter circling from homestead to homestead, singing “lalinkos”. In Vilnius region, they were usually performed in Polish or Lithuanian; only around Švenčionys they were sung in Belarusian. “Łałymki” with Polish words are found not only in parts of Vilnius region where the Polish language is spoken every day, but also in districts where people speak Belarusian. Easter songs are among those several genres that are described as men’s repertoire. They were sung by groups of single men only. These groups were called differently in different places. The custom of spring songs spread over a large Baltic-Slavic area. This genre should be further researched from the perspective of Baltic-Slavic cultural relations in the context of winter and spring songs, taking into consideration text symbolism, melody tunes and formulas of rhythmics.

• Daugialypė kultūrų jungtis: apeiginės rytų Lietuvos ir šiaurės vakarų Baltarusijos dainų melodijos / Aušra Žičkienė. Liaudies kultūra. 2011, Nr. 3, p. 26-40.
• Some common forms of ritual songs. Slavic-Baltic (Ukrainian-Belarusian-Polish-Lithuanian) area / Iryna Klymenko. Lietuvos muzikologija 2021, 22, p. 65-74.