Youth unemployment and its reduction measures

LTEfektyvus darbo panaudojimas poindustrinėje visuomenėje lemia ekonomikos konkurencingumą ir skatina socialinį vystymąsi. Šiame kontekste jaunimo nedarbas yra ypač nepageidaujamas reiškinys, mažinantis jaunimo darbo jėgos efektyvumą bendroje darbo apimtyje, didinantis socialinius kaštus ir stabdantis socialinį vystymąsi. Jaunų žmonių vieta darbo rinkoje priklauso nuo visos eilės socialinių ekonominių ir demografinių veiksnių, o tai leidžia daryti išvadą, kad jaunimo nedarbas – socialinis-ekonominis reiškinys, susidaręs kaip ypatingai neigiamas šių veiksnių sąveikos rezultatas. Straipsnio tikslas yra išanalizuoti jaunimo integracijos į darbo rinką teorines prielaidas ir aptarti jo nedarbo pasekmes. Kita straipsnio užduotis yra pasiūlyti politines priemones, kaip padidinti jaunimo ekonominį aktyvumą. Autorių nuomone, pirmenybė turėtų būti suteikiama efektyviai lavinimo politikai ir profesiniam mokymui, kuris turėtų būti susietas su pagalbinėmis programomis ir atitinkama makroekonomine politika, skatinančia jaunos darbo jėgos paklausą. Reikia tinkamai akcentuoti jaunimo paklausos ir pasiūlos (profesinės, teritorinės ir kt.) struktūrą ir pasiskirstymą darbo rinkoje. Reikia sukurti kompleksą kryptingų priemonių, nes jaunimo nedarbo problema pati ar dėl demografinių pasikeitimų neišnyks. Daugiau dėmesio reikia skirti tam tikroms tikslinėms jaunimo grupėms, kurios susiduria su ypatingais sunkumais darbo rinkoje, įskaitant tuos, kurie nebaigė mokyklos, asmenis be kvalifikacijos, etnines mažumas, neįgaliuosius.Reikšminiai žodžiai: Bedarbystė; Darbas; Darbo rinka; Integracija; Jaunimas; Mažinimo politika; Nedarbas; Profesinis mokymas; Sumažinimas; Užimtumas; Employment; Integration; Labour market; Policy measure; Reduction; Unemployment; Vocational training; Youth.

ENThe efficient use of the labour force in post-industrial society predetermines the competitiveness of the economy and encourages social development. In this context, youth unemployment is a particularly undesirable phenomenon, reducing the efficiency of youth labour force within the level of general labour, raising social costs, and restricting social development. The position of young people on the labour market depends on a number of social, economic and demographic factors, leading to the conclusion that youth unemployment as a socio-economic phenomenon is a particularly negative result of the interaction between these factors. The aim of the paper is to discuss the theoretical assumptions of the youth integration to the labour market and to discuss the subsequences of their unemployment. Another target of the paper is to propose the policy measures for rising economic activity of the youth. The authors of the article suggest that the youth integration to the labour market could be increased by integrated decisions based on qualified services of vocational training. [text from author]

• Investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir jų efektyvumas / Algis Šileika, Zita Tamašauskienė. Ekonomika. 2003, t. 64, p. 146-157.
• Jaunimo integracijos i darbo rinką problemos / Boguslavas Gruževskis, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2003, Nr. 6, p. 174-189.