LTEkonomikos struktūra yra ekonomistų vieningai pripažįstama kaip vienas svarbiausių ekonominį vystymąsi lemiančių veiksnių. Straipsnio tikslas yra sukurti teorinį modelį, kuriuo remiantis būtų galima toliau formuluoti efektyvią valstybės politiką tokiose strateginėse srityse, kaip pereinamosios ekonomikos šalies rekonstrukcija. Industrinių šalių duomenys rodo, kad gamybos dalis bendrajame vidaus produkte keičiasi pagal atvirkštinę U raidę: pirmiausia pasiekia piką, o vėliau pradeda kristi, tai reiškia, kad šalis tampa mažiau industrializuota. Ekonomikoms turtėjant, paslaugų dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) ir užimtumas jose auga, o žemės ūkio dalis ir užimtumas jame mažėja. Lietuvos statistiniai duomenys patvirtina šias teorines išvadas. Galima daryti išvadą, kad pokomunistinės šalys buvo per daug industrializuotos pereinamojo laikotarpio pradžioje ir pramonės dalis jose neišvengiamai mažės. Daug mokslinių darbų yra skirta pereinamųjų šalių restruktūrizavimo matavimui. Populiariausias požiūris teigia, kad pereinamosios ekonomikos šalies struktūra turi konverguoti su rinkos ekonomikos šalies struktūra, kai šalių BVP vienam gyventojui lygis yra toks pat. Tačiau šalių vystymosi modeliai laikui bėgant kinta. Todėl galima susidaryti tik apytikslį vaizdą apie besivystančios šalies efektyvią struktūrą. Vykdant pereinamosios ekonomikos šalies ekonominę politiką ir perskirstant išteklius, reikia atsižvelgti į tinkamus struktūrinio vystymosi modelius, o ne prisirišti prie vieno etalono.Reikšminiai žodžiai: Ekonomikos struktūra; Lyginamoji analizė; Palyginimas pagal etalonus; Sekimas gairėmis, etalonais; Valstybės ekonomikos politika; Valstybės ekonominė politika; Benchmarking; Benchmarking, state economic policy; State economic policy; Structure of economy.
ENEconomic structure is unanimously recognised by economists as one of the most important factors that determine economic development. The paper aims to create a theoretical model which could serve as a basis for further formulation of efficient state policies in the strategic areas such as reconstruction of the transition economy. The data of industrial countries show that the share of production in the gross domestic product (GDP) changes according to the upside-down U letter: first, it reaches the peak and then starts to fall, which means that the country becomes less industrialised. With the economies becoming richer, the share of services in the GDP and employment in services grow, whereas the share of agriculture and employment in it fall. Lithuanian statistical data confirm these theoretical findings. A conclusion may be drawn that post-Communist countries were too much industrialised at the beginning of the transition period; therefore, the share of industry will inevitably fall in these countries. A lot of scientific studies focus on measuring restructuration of transition economies. In accordance with the most popular approach, the structure of a transition economy has to converge with the structure of a market economy when the GDP per capita is the same in these economies. Nevertheless, country development models have been changing over time. Therefore, we may only roughly grasp the efficient structure of the developing country. In pursuing the economic policy of a transition economy and redistributing resources, we should take into account the appropriate models of structural development rather than stick to a single standard.