LTDarbe tiriamas sąmoningas kalbininkų poveikis bendrinei kalbai, jos normų reguliavimo motyvai. Siekiama atskleisti gramatikos reiškinių vertinimo metodus, ieškoti gramatikos norminimo dėsningumų. Duomenys darbui surinkti iš keleto kalbos praktikos leidinių – „Gimtosios kalbos“ (1933-1941; 1958-1968), „Mūsų kalbos“ (1968-1989), „Kalbos kultūros“ (1961-1990) ir Balčikonio „Rinktinių raštų“ (nuo 1930 metų). Darbe mėginama suderinti teorinio ir praktinio požiūrio į bendrinės kalbos normas nesutapimą lietuvių kalbos kultūros darbuose, siekiama pagrįsti egzistuojant triadą: kodifikacija – realioji norma – bendrinės kalbos vartosena. Tarpusavy lyginami kai kurių lietuvių kalbininkų teoriniai kalbos norminimo postulatai bei praktinė veikla (konkrečių gramatikos reiškinių vertinimas ir jo motyvai). Darbą sudaro keturios dalys. Pirmojoje, įvadinėje, dalyje aptariami teoriniai gramatikos norminimo aspektai (gramatikos kaip kalbos sistemos dalies ypatumai, taip pat normos, vartosenos, varianto sąvokos). Šioje dalyje trumpai apibūdinami rekomendacijų šaltiniai ir jų tyrimo metodika, kartu apibrėžiama darbo tematika ir problematika. Antroji ir trečioji dalys iš esmės yra analitinės: jose pasirinktas darbo objektas – gramatikos norminimo pagrindai – tiriamas dviem požiūriais: pirmiausia labiau atsižvelgiama į pačių variantiškų gramatikos reiškinių ypatumus, toliau iškeliami svarbesni rekomendacijų motyvai ir lyginami pagal šaltinius, aiškinamasi normintojų pažiūros. Lyginamieji statistikos duomenys pateikiami lentelėse. Ketvirtojoje dalyje apibendrinami darbo rezultatai.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Bendrinė lietuvių kalba; Bendrinės kalbos vartosena; Gramatikos klaidos; Gramatikos rekomendacijos; Gramatikos variantai; Kalbos norminimas; Kalbos norminimo istorija; Kodifikacija; Vartosena; Codification; Grammatical Mistakes; Grammatical Recommendations; Grammatical variants; History and present day situation of codification; Language norms and its usage; Standard Lithuanian; Standard language; Usage of Standard language.
ENThe paper studies the deliberate influence of linguists on standard dialect and the grounds for regulating its standards. It aims to reveal the methods for evaluating grammatical expressions, and to search for patterns of grammar standardisation. Data is collected from several language exercise publications - Gimtoji kalba (1933-1941, 1958-1968), Mūsų kalba (1968-1989), Kalbos kultūra (1961-1990) and Balčikonis’ Rinktiniai raštai (from 1930). The paper attempts to reconcile the discrepancy between the theoretical and practical approach to standard language norms in Lithuanian language cultural works, and aims to substantiate the existence of a triad: codification - the real norm - usage of standard dialect. The theoretical postulates of language standardisation and practical activities of certain Lithuanian linguists are compared (evaluation of specific grammatical expressions and reasoning therefor). The work consists of four parts. The first discusses the theoretical aspects of grammatical standardisation (the specific features of grammar as a part of the language system as well as norms, usage, and variant concepts), and briefly describes the recommendation sources and the methodology for their research, while also defining the paper’s themes and problems. The second and third parts are basically analytical: the subject matter chosen in them - the foundations of grammatical standardisation - is studied from two standpoints: first the particularities of the variable grammatical expressions themselves are taken into consideration, and later more important recommendation grounds are raised and compared according to sources, and the views of standardisers are explained. Comparative statistical data is presented in tables. The results are summarised in the fourth section.