Vilniaus arkikatedros lotyniškieji epitafiniai įrašai (XVI-XVIII a.) ir jų literatūrinė raiška

LTLietuvos bažnyčiose esančios plokštės su XVI–XVIII amžiaus epitafinio pobūdžio tekstais ilgą laiką buvo vertinamos tik informaciniu aspektu. Šio straipsnio objektu pasirinktos Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje esančios lotynų kalba rašytos XVI–XVIII amžiaus epitafijos. Tyrimu parodoma, kad šios epitafijos yra viena iš mažųjų literatūros formų, ypač mėgtų Baroko epochoje – su jai būdingomis poetinėmis raiškos priemonėmis, stilistika, kūrėjo erudicija. Apžvelgus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Baroko epigraminės epitafijos struktūrą ir medžiagos pateikimo būdus galima teigti, kad tai yra lotyniškųjų antkapinių įrašų imitacija, praturtinta Baroko literatūrai būdingomis meninės raiškos priemonėmis. Vilniaus katedroje esantys epitafiniai įrašai pasižymi ne tik glausta, šiam žanrui privaloma kompozicija, bet ir Baroko epochos pasaulėvoką atspindinčios minties dinamiškumu, ekspresyvumu, meistriška leksika. Visa tai liudija, kad šių tekstų kūrėjai buvo nepriekaištingą literatūrinį išsilavinimą turintys eruditai, išmanantys stilistikos, semantikos ir kompozicijos subtilybes, trumputį memorialinės didaktinės paskirties tekstuką gebėję paversti mažąja literatūros forma, verta kur kas platesnės ir visapusiškesnės analizės nei šis straipsnis. Kartu Vilniaus arkikatedros epitafiniai įrašai rodo antikinės šio žanro tradicijos tąsą, jos modifikacijas bei vietinių realijų atspindžius Lietuvos Didžios Kunigaikštystės kultūroje.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Baroko mažosios literatūros žanras; Lotyniškieji epitafiniai įrašai; Lotyniškosios epitafijos; Mažosios literatūros formos; Senoji lietuvių kultūra; Vilniaus arkikatedra; Epitaphic texts in Latin; Genre of Baroque small literature; Latin epitaph incsiptions; Minor literary forms; Old Lithuanian culture; Vilnius Archicatedral; Vilnius Cathedral.

ENThe article deals with 22 epitaphic texts in Latin from the 16th to the 18th centuries, found at the Vilnius Cathedral. For a long time such texts were valued only by art theorists and historians as a source of information. These texts found no place in the field of literature, perhaps due to the prejudice that they are just a collection of cliche. In this article an attempt is made to prove that these epigrammic epitaphs contain much more than a portrayal of the deceased. The analysis of the epitaph structure and the types of literary expression employed reveals that on the one hand, Baroque epigrammic epitaphs imitate Romans sepulchral texts, whereas on the other hand, they are fine examples of stylistic and rhetorical figures, characteristic of Baroque literature. These epitaphs do not only enjoy a miniature composition, required by this genre, but also the reflection of Baroque world outlook, i.e. dynamics and expressiveness of the author's thoughts and precise choice of vocabulary. Short literary analysis testifies the brilliance and erudition of anonymous authors and shows the continuation of the tradition of the Antique epitaph genre, its modifications and reflections of local realities in the culture of the Grand Duchy of Lithuania. [text from author]