Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais

LTTeisės šaltiniai nustato žmonių teisinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, apibrėžia piliečio ir valdžios santykius, modeliuoja valstybės santvarką, reglamentuoja tarptautinius ryšius ir daugybę kitų dalykų. Teisės šaltiniai taip pat yra vertingas ir patikimas istorinis šaltinis. Jie leidžia pažinti socialinių, darbo, šeimos ir kitų teisinių santykių tam tikroje šalyje charakteristikas. Monografijoje apibendrinamas įvairių teisės šaltinių, nacionalinių ir recepuotų, galiojusių Lietuvos Respublikos teritorijoje 1918-1940 metais, paplitimas, jų lyginamoji dalis, savybės, valdžios pastangos juos tobulinti ir tvarkyti. Nepriklausomos Lietuvos teisės kūrimas prasidėjo nuo Lietuvos konstitucinių dokumentų, sankcionavusių senųjų teisės normų tam tikromis sąlygomis išsaugojimą, vėliau nacionaliniais Lietuvos įstatymais pamažu jas, svetimos kilmės teisės normas, novelizuojant, tobulinant ir pritaikant prie naujų gyvenimo sąlygų. Todėl Lietuvos 1918-1940 metų teisės šaltiniai apžvelgiami laikantis šiuo požiūriu istorinės sekos, senąją, nelietuvišką teisę pripažįstant labai svarbia sudedamąja nacionalinės teisės dalimi, ir toliau nagrinėjant jos atnaujinimą ir lietuvinimą. Kartu nuolat stengiamasi atsižvelgti į tai, kad jau laikinosiose Lietuvos konstitucijose buvo įtvirtinta principinės svarbos taisyklė, prioritetą teikianti nacionaliniams teisės šaltiniams, palyginti su tuomet laikinai galiojusiais svetimos teisės šaltiniais. Teisės šaltiniai monografijoje nagrinėjami kartu apibūdinant istorinę raidą, konkrečius politinius ir socialinius reiškinius, atsižvelgiant į besikeičiančios aplinkos poveikį tyrimo objektui, vertinant teisės šaltinius pagal jų raidą ir kaitą.Reikšminiai žodžiai: Laikinasis konstitucijos įstatymas; Lietuvos Konstitucija; Lietuvos Konstitucijos; Lietuvos aukščiausioji taryba; Lietuvos respublika; Napoleono kodeksas; Seimas; Steigiamasis Seimas; Teisės aktų tęstinumas; Teisės šaltiniai; Laws continuity; Lithuanian Constitutions; Napoleon Code; Provisional Constitutional Act; Republic of Lithuania; Sources of law; Supreme Council of Lithuania; The Constituent Seimas; The Constitution of Lithuania; The Seimas.

ENLegal sources establish the legal status of individuals and their mutual relations, define the relationship between a citizen and the authorities, model the system of government, regulate international relations and many other matters. Legal sources are also valuable and reliable historically. They enable the knowledge of the characteristics of social, labour, family and other legal relations in a country. The monograph summarises the spread of various legal sources – both national and received – which were effective in the territory of the Republic of Lithuania in 1918–1940, their comparable part, features, and the efforts of the authorities to improve and revise them. The creation of law of independent Lithuania began with the constitutional documents of Lithuania, which sanctioned the preservation of the old legal norms under certain conditions, subsequently novelising, improving and adapting foreign legal norms through national Lithuanian laws to the new living conditions. Thus, the Lithuanian legal sources of 1918–1940 are overviewed historically, recognising the old, non-Lithuanian law to be a very important integral part of the national law and further analysing its revision and making it Lithuanian. The study also attempts to pay regard to the fact that already the provisional constitutions of Lithuania laid down the rule of principal importance which gave priority to the national legal sources, compared to the then temporarily effective sources of foreign law. The monograph analyses legal sources in line with the description of the historical development, the specific political and social phenomena, with regard to the impact of a changing environment on the research object, and evaluating legal sources according to their development and alteration.

• Teisė / Law
• Istorija / History