Aukštaitijos lenkų liaudies dainų melodijos

LTTautosaka lenkų kalba, pasižyminti aukštaičių muzikinio dialekto bruožais, ilgą laiką nebuvo sistemingai fiksuojama ir dokumentuojama. Pirmasis dainas užrašinėjo grafas Konstantinas Tiškevičius, savo knygos „Vilija ir jos krantai“ 14-ame skyriuje patalpinęs liaudies dainų tekstus (be gaidų), užrašytus baltarusių, lenkų ir lietuvių kalbomis Neries pakrantėse. Aukštaitijos lenkų dainuojamoji tautosaka yra specifinė, nors ir tęsia lietuvių tradicijas. Muzikiniu požiūriu Aukštaitijoje lenkiškai dainuojamos dainos turi daug bruožų, nebūdingų Lenkijos lenkų tautosakai. Visų pirma tai pasakytina apie metroritmiką, intonacines ypatybes ir daugiabalsumą. Straipsnio tikslas – aptarti Aukštaitijos lenkų dainų melodikos ypatumus, atskleisti jų sąsajas ir skirtumus su lietuvišku šio regiono muzikiniu dialektu. Tautosakos ekspedicijose autoriaus sukauptos medžiagos analizė patvirtina, kad Aukštaitijos lenkų dainavimas tęsia lietuvišką-aukštaitišką tradiciją, įgaudamas specifinių bruožų (daugumą jų lemia dainavimas lenkų kalba). Aukštaitijos lenkų tautosakoje persipina lietuviškumas su lenkiškumu, o liaudiškumas su bajoryste. Lietuvių ir lenkų paribių Kauno, Kėdainių ir Liaudos apylinkėse dainavimo tradicijos ir pats lenkų gyvenamasis plotas nyksta, bet melodingos aukštaitiškos dainos lenkiškai tebedainuojamos Suvalkuose ir Vilniaus rajone. Aukštaitijos lenkų repertuare esama ir tik jiems būdingų šlėktų bei dvarų dainų, turinčių daugiau lenkų nei lietuvių tautosakai būdingų bruožų.Reikšminiai žodžiai: Aukštaitijos lenkai; Auštaitijos ir Dzūkijos lenkai, dainos, giesmės, šlėktų kaimai, dvarų muzikavimas; Dvarų muzikavimas; Lietuvių ir lenkų paribiai; Muzikinė tautosaka; Šlėktų akalyčios; Aukštaitian and Dzūkian Polish, songs, hymns, villages of gentry, music making of manors; Aukštaičiai Poles; Music of manors; Musical folklore; Polish-Lithuanian borderlands; Villages of Polish gently.

ENPolish folklore, distinguished by the features of Aukštaitian musical dialect, was not systematically recorded and documented for a long time. Count Konstanty Tyszkiewicz was first to record songs and included the texts of folk songs (without music) in Chapter 14 of his book “Vilija ir jos krantai” [The River Vilija and Its Banks], recorded in Belarusian, Polish and Lithuanian on the banks of the River Neris. The singing folklore of Aukštaitian Poles is specific, although continuing the Lithuanian tradition. From the musical aspect, the songs sung in Polish in Aukštaitija have many features that are not typical of Poland’s Polish folklore. These are primarily metrorythmics, intonation qualities and polyphony. The paper aims to discuss the features of melodics of Aukštaitian Polish songs, reveal their connections with and differences from the Lithuanian musical dialect of this region. The analysis of the material accumulated by the author in folklore expeditions confirms that Aukštaitian Polish songs continue the Lithuanian-Aukštaitian tradition acquiring specific features (most are determined by singing in the Polish language). The Aukštaitian Polish folklore combines Lithuanian and Polish, folk and nobility aspects. The singing traditions and the living area of Poles have been diminishing in Lithuanian-Polish peripheries in Kaunas, Kėdainiai and Liauda localities; however, melodious Aukštaitian songs are still sung in Polish in Suwałki and Vilnius Region. The repertoire of Aukštaitian Poles contains typical szlachta and manor songs that have more Polish than Lithuanian folklore features.