Sutartinių darna: kognityvinis aspektas
LTStraipsnyje pirmą kartą atkreipiamas dėmesys į sutartinių darnos sampratą. Ji bandoma apibrėžti remiantis autentiškų sutartinių giedotojų apibūdinimais, melodijų transkribuotojų pastabomis bei autorės ilgamete (20 metų) sutartinių giedojimo patirtimi. Sutartinių (kaip ir kitų tautų sekundinių daugiabalsių dainų) darna pagrįsta atskirų balso partijų „sumušimu“, kuris Vakarų Europos etnomuzikologinėje literatūroje įvardijamas kaip Schivebungs-Diaphonie. Balsų „sumušimas“ įvairių tautų daugiabalsio dainavimo tradicijose lyginamas su varpų skambesiu (šis sugretinimas gali būti nulemtas bendrų akustinių savybių arba paveiktas mitologinės varpų skambesio sampratos). Iškeliama hipotezė, jog idealus sutartinių giedotojų „sutarimas“ (anot pateikėjų) įmanomas tik naudojantis netemperuota darna. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Artikuliavimas; Aspektas; Darna; Intonavimas; Kognityvistika; Natūralūs intervalai; Netemperuoti intervalai; Pilnų tonų garsaeilis; Samplaikos; Schwebungs-Diaphonie; Sekundinis daugiabalsumas; Sumušimas; Sutarimas; Sutartinės; Varpai; Agreement; Articulation; Aspekt; Beats; Bells; Cognitive; Harmony; Intonation; Natural intervals; Non-tempered intervals; Schwebungs-Diaphonie; Secondai polyphony; Strike; Sutartinės (Lithuanian old ritual songs); Whole tone system.
ENThe article is intended to clarify the notion of tuning of sutartinės. Definition of the notion is sought basing on the descriptions provided by genuine sutartinės singers, on remarks of transcribers as well as on the author's long (20 years) personal experience of sutartinės performance. Tuning of sutartinės (as well as tuning of secondal polyphonic songs of other nations) is based on "strike" of vocal parts referred to as Schivebungs-Diaphonie in Western ethnomusicological writings. "Strike" of voices in various traditions of polyphonic singing is compared to the ring of bells (this comparison could result from the common acoustical features as well as from the mythological conception of ringing bells). The following hypothesis is drawn: ideal "agreement" (in terms of the genuine performers) in sutartinės performance is possible only if non-tempered tuning is applied. [From the publication]
- Darnos ir ritmo "chromatizmai" lietuvių liaudies dainose = "Chromaticisms" of musical scale and rhythm in Lithuanian folk songs / Rytis Ambrazevičius. Lietuvos muzikologija. 2008, 9, p. 182-195.
- Dviejų pradų - vokalinio ir instrumentinio - susipynimas sutartinėje "Buvo dūda Vilniuj" / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Lietuvos muzikologija. 2000, 1, p. 89-103.
- Sutartinės dainininkų lūpose : liaudies terminų reikšmės ir prasmės / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Darbai ir dienos. 2001, t. 25, p. 101-113.
- Sutartinių atlikimo tradicijos / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Vilnius : Kronta [i.e. Lietuvos muzikos akademija], 2000. 294 p.
- Sutartinių intervalika: šiuolaikinis atlikimas / Rytis Ambrazevičius. Res humanitariae. 2011, t. 9, p. 110-123.
- Sutartinių ir skudučių keliais : Stasys Paliulis : tautosakininko gyvenimas ir darbai / sudarė ir parengė Algirdas Vyžintas. Vilnius : Lietuvos muzikos akademija, 2002. 524 p.
- Šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės / Dalia Urbanavičienė. Vilnius : Kronta, 2009. 309 p.
- Zenono Slaviūno sutartinių tyrimų tąsa ir sklaida / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Žmogus ir žodis. 2008, 2, p. 13-23.
