Kaimo jaunimo nedarbas ir jo pasekmės
LTNedarbas yra viena aktualiausių šio laikmečio problemų ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje. Užimtumo politika Europos Sąjungoje bei Lietuvoje yra nukreipta į labiausiai socialiai pažeidžiamų bedarbių grupių (jaunimo, ilgalaikių bedarbių, iš darbo rinkos iškritusių, neįgaliųjų bei kitų asmenų) nedarbo problemų sprendimą ir užimtumo tarnybų paslaugų kokybės bei prieinamumo didinimą. Straipsnio tyrimo tikslas – išnagrinėti kaimo jaunimo nedarbo problemas ir jo pasekmes. Išnagrinėjus Lietuvos darbo rinkos situaciją 2005–2010 metais išryškėjo, kad nuo 2005 iki 2007 m. buvo pastebimas laipsniškai mažėjantis nedarbas, o 2008–2010 m. padėtis vėl pablogėjo. Nedarbas nuolatos augo daugelyje šalies regionų. Jaunimo nedarbo problema yra viena iš opiausių darbo rinkoje, kadangi jaunų žmonių užimtumas toliau mažėja. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys jaunimo nedarbą: darbo patirties stoka, darbdavių nenoras rizikuoti darbo rezultatais, priimant jaunus, nepatyrusius žmones, taip pat besikeičianti šalies ekonominė padėtis. Atlikus jaunųjų bedarbių anketinį tyrimą bei palyginus gautus rezultatus su darbdavių apklausos rezultatais nustatyta, kad tyrimų rezultatai yra labai panašūs. Iš jų paaiškėjo pagrindinės jaunimo nedarbo priežastys: nemokėjimas prisistatyti darbdaviui, patirties stoka bei darbo neatitinkanti specialybė ar išsilavinimas. Tyrimai parodė, kad Lietuvoje vykdoma jaunimo užimtumo ir darbo rinkos politika turi būti tobulinama, kadangi ja nėra patenkinti nei bedarbiai jaunuoliai, nei darbdaviai.Reikšminiai žodžiai: Bedarbiai; Darbo rinka; Inovatyvios paslaugos; Jaunimo užimtumo ir darbo rinkos politika; Nedarbas; Socialinė atskirtis; Innovative services; Labor market; Social divide; The unemployed; Youth employment policy.
ENUnemployment is currently one of the most burning problems in Lithuania and in the world. The employment policy of the European Union and Lithuania is focused on the solution of unemployment problems of the most socially vulnerable groups of the unemployed (the youth, long-term unemployed, labour market outsiders, the disabled and other persons) and the quality and accessibility improvement of services of employment agencies. The articles aims to analyse problems and outcomes of rural youth unemployment. The analysis of the Lithuanian labour market situation in 2005–2010 revealed that in 2005–2007 the unemployment rate was gradually decreasing, and in 2008–2010 the situation deteriorated again. The unemployment rate was steadily growing in most regions of the state. The problem of youth unemployment is one of the most serious problems in the labour market since the number of employed youngsters is decreasing. The main factors determining the youth unemployment are: lack of work experience, employers’ unwillingness to employ young and inexperienced people, and changes in the national economic situation. Having conducted a survey of unemployed youngsters and compared the obtained results with the results of the employers’ survey, it has been established that the results of the both surveys are similar. They revealed the key reasons for youth unemployment: inability to present oneself to the employer, lack of experience, and profession or education unsuitable for the job. The research revealed that the youth employment and labour market policy implemented in Lithuania should be improved, since it does not meet the needs of the both – the youth and employers.
- Jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, karjeros projektavimo veiksniai / Lilia Žukauskienė, Indrė Mickevičiūtė. Tiltai. 2016, Nr. 3 (75), p. 77-98.
- Lietuvos kaimas ekonomines krizes sąlygomis / Valentina Ratkevičienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010, Nr. 3 (19), d. 1, p. 119-128.
- Studentų alkoholio vartojimo lūkesčiai / Laima Bulotaitė, Rūta Baltrušaitytė. Visuomenės sveikata. 2010, Nr. 1 (48), p. 83-89.
- Vaikų kultūrinio kapitalo skirtumai urbanizuotose ir neurbanizuotose Lietuvos vietovėse (Remiantis tarptautinio vaikų skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS 2006 m. duomenimis) / Audronė Lapienienė, Gediminas Merkys. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2009, Nr. 3 (16), p. 221-228.
