LTŠioje publikacijoje aptariamos „atlikimo taisyklės“ (toliau AT) akademinėje ir tradicinėje muzikoje. Darbe nagrinėjami konkretūs AT pavyzdžiai ir pati AT sąvoka, naudojama empirinėje muzikologijoje. Tyrinėjamos tempo kreivės, kurios vaizduoja atlikimo gyvumą ir jo dėsningumus. Darbe pažymima, kad aptarti dėsningumai, išplaukiantys iš ritmo interpretavimo pavyzdžių, yra tik maža dalis potencialių muzikos AT. Jos objektyvizuoja ne tik ritmo, bet ir kitų muzikos elementų interpretavimą. AT bendrai – tai gyvam muzikos atlikimui būdingi dėsningi nuokrypiai nuo tikslaus (mechaniško, monotoniško) prototipo (nominalios partitūros), objektyvizuojami konkrečiomis tendencijomis, formulėmis, algoritmais. Nuo AT neatsiejamos konkrečios tų nuokrypių vertės. Darbe atskleidžiama, kad AT tyrimai tai pat priklauso muzikos psichologijos ir estetikos sričiai. Jie svarbūs tikrinant ir tobulinant muzikos atlikimo, suvokimo ir pažinimo teorijas. Pažymima, kad AT ne tik atspindi, išreiškia tam tikrus dėsningumus. Jos padeda gvildenant tų dėsningumų prigimtį, priežastis. Pagrindinė AT funkcija – padaryti muziką lengviau suvokiamą, identifikuojamą. AT tyrimų rezultatai taikomi ir praktikoje, komerciniuose produktuose. Pritaikius juos kompiuterinėje muzikoje galima imituoti gyvą atlikimą. Pateikiami ir paprastesni buitiniai pavyzdėliai: pasitelkus AT pagyvinami mobiliųjų telefonų skambučio tonai. Kitas naudingas pavyzdys – kompiuterinių dirigavimo praktikos programų kūrimas.Reikšminiai žodžiai: Akademinė ir tradicinė muzika; Akademinė muzika; Atlikimo analizė; Atlikimo sintezė; Atlikimo taisyklės; Garsų trukmė; Interpretacija; Muzikinio garso savybės; Ritmas; Tempas; Tempo kreivės; Tradicinė muzika; Academic music; Academical and traditional music; Duration of sounds; Musical sound peculiarities; Performance rules; Rhythm; Tempo; Tempo curves; Traditional music.
ENThe concept of performance rules (PRs) is introduced applying examination of so-called "tempo curves", i.e., graphs depicting fluctuations of durations in live performance (compared to their prototypes). Systematic deviations of durations (IOIs), pitches, SPLs, etc., lead to detection of PRs and classification of their sets. Two PRs were chosen for more comprehensive consideration: inegales and rule of leading tone (belonging to the bundle of rules of melodic intonation). Different examples of academic music, folk music, and jazz were discussed and the manifestations of the PRs were compared. [text from author]