Trys Izaoko kalbinimai lietuvių literatūroje

LTStraipsnyje analizuojami trys XX amžiaus tekstai, kuriuose pateikiamos originalios Izaoko aukos versijos ir interpretuojamas Šventasis Raštas. Tai Antano Škėmos apysaka „Izaokas“ (1960–1961), Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“ (1963) ir Sigito Parulskio pjesė „P. S. byla O. K.“ (pastatyta 1997). Svarbiausias šio straipsnio tikslas – bandymas suvokti, kokiais pavidalais suvaldomas istorijos chaosas skirtingų autorių sukurtuose pasauliuose; kokias reikšmes įgyja tas pats biblinis siužetas ir kaip tai priklauso nuo menininko individualybės ir gyvenamojo laiko. Mero, Škėmos, Parulskio kūriniuose ieškoma vidinės diskurso organizavimo logikos ir mėginama struktūriškai aprašyti atskiruose tekstuose cirkuliuojančius siužetus, motyvus, figūras pagal jų santykį su biblinio Izaoko aukos paradigma. Straipsnio pabaigoje sugretinamos visų trijų rašytojų pasaulio vizijos, išryškinant skirtingas literatūrines „rašysenas“. Tyrimas atskleidžia, kad Škėmos apysaka artima Parulskio pjesei. Škėma suteikia siužetui jam priešingą turinį, tačiau istorijos tikrumu neabejoja. Parulskis kėsinasi į patį Šventojo Rašto naratyvą, sukeisdamas vietomis Abraomą ir Izaoką. Autentiško tikėjimo negalimybės kančia Parulskis labai panašus į Škėmą, tik pastarasis dar beviltiškesnis. Mero romanas liudija asmeniniame rašytojo likime apsireiškusią Dievo malonės patirtį – biblinio Izaoko siužetui suteikiama žmogiškoji Dievo vaikų egzistencinės giminystės reikšmė.Reikšminiai žodžiai: Abraomas ir Izaokas; Antanas Škėma; Biblija; Icchokas Meras; Interpretacija; Interpretacijos; Izaokas; Komparatyvistikos teorija; Literatūra; Menininko individualybė; Sigitas Parulskis; Vaizdinys; Abraham and Isaac; Antanas Škėma; Bible; Comparative theory; Icchokas Meras; Image; Individuality of artist; Interpretation; Isaak; Lithuanian literature; Sigitas Parulskis.

ENThe paper analyses three texts of the 20th c., which present the original versions of Isaac’s sacrifice and interprets the Holy Scripture. The texts include: the novella “Izaokas” [Isaac] by Antanas Škėma (1960–1961), the novel “Lygiosios trunka akimirką” [A Stalemate Lasts but a Moment] by Icchokas Meras (1963) and the play “P. S. byla O. K.” [P. S. Case O. K.] by Sigitas Parulskis (staged in 1997). The main aim of the paper is an attempt to understand the forms of controlling the chaos of history in the worlds created by different authors; what meanings the same Biblical plot acquires and how this depends on the artist’s individuality and the time of living. The paper searches for the internal logic of discourse organisation in the works written by Meras, Škėma, and Parulskis, and attempts to structurally describe the plots, motifs and figures in separate texts according to their relationship with the paradigm of the Biblical Isaac’s sacrifice. Finally, the paper compares the world visions of all three authors, pointing out different literary styles. The study reveals that Škėma’s novella is close to Parulskis’ play. Škėma provides the plot with the opposite content; however, he does not doubt the reality of the story. Parulskis infringes the narrative of the Holy Scripture by counterchanging Abraham and Isaac. Parulskis resembles Škėma in the suffering of impossibility of authentic faith, yet the latter is more pathetic. Meras’ novel testifies the experience of God’s mercy manifested in the writer’s personal fate, i.e. the Biblical Isaac’s plot is provided with the human significance of existential kinship of the children of God.

• Teologija / Theology
• Literatūrologija / Literary Studies