Dziejopisarstwo a świadomść historyczna

LTStraipsnyje apžvelgiama istorijos rašymo ir istorinės sąmonės raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) nuo XV iki XVIII a. Lietuvos istoriografijos pradžia laikomi Lietuvos metraščiai (kronikos), pradėti rašyti XV a. pradžioje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto aplinkoje. Išskiriami svarbiausi kronikų raidos etapai, tarp kurių visų pirma minėtina XVI a. trečiajame dešimtmetyje LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto aplinkoje sukurta Bychovco kronika. Lietuvos metraščių atsiradimo analizė rodo, kad šie kūriniai laikytini Vakarų Europos kronikų tradicijos atstovais, nepaisant vartotos rusėnų kalbos ir rusėniško „metraščių“ (letopisi) termino. Naujas lūžis LDK istoriografijoje susijęs su Motiejaus Stryjkovskio kūriniais (XVI a. antroji pusė), kurie padarė didelę įtaką istorijos suvokimui tiek katalikiškoje, tiek stačiatikiškoje valstybės dalyje. Straipsnyje taip pat nagrinėjami to meto istorikų darbo metodai, istorijos supratimas, santykis su laiku ir chronologija, istorinių kūrinių paplitimas visuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorija ir istorinė savimonė; Metraščiai; Kanceliarija; Laikas ir chronologija; History and historian consciousness; Annals; Chancellery; Time and chronology.

ENThe article reviews the development of writing history and historical consciousness in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) from the 15th to the 18th century. The annals (chronicles) of Lithuania are regarded as the beginning of Lithuania’s historiography, which were started to be written at the beginning of the 15th century in the environment of the Grand Duke of Lithuania Vytautas. The most significant stages of the development of the chronicles are distinguished among which, first and foremost, the Bychovc Chronicles created in the environment of the Chancellor of the GDL and the Voivode of Wilno Albertas Goštautas in the third decade of the 16th century deserve mention. The analysis of the origin of Lithuania’s annals shows that these works are to be regarded as representatives of the tradition of the chronicles of Western Europe, despite the use of the Ruthenian language and the Ruthenian term for “metrasčiai (annals) (letopisi). A new turning point in historiography of the Grand Duchy of Lithuania is related to the works by Motiejus Stryjkovski (the second half of the 16th century), which had a great impact on the perception of history both in the Catholic and Orthodox part of the state. The article also analyses methods of work of the historians of that time, understanding of history, relations with time and chronology, dissemination of works of history in society.