LTStraipsnyje nagrinėjama problema – asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimas kaimo vietovėse, ignoruojant žemės savininkų, prašančių atkurti žemės nuosavybę natūra, prašymus, žemės reformą reglamentavusių teisės aktų analizė ir jų vykdymo apžvalga. Pateikiami pavyzdžiai, kaip tie įstatymai ir poįstatyminiai aktai buvo nevykdomi, nekreipiant dėmesio į žemės reformos nustatytą piliečių turinčių atgauti žemę, eiliškumą. Straipsnyje analizuojami ir kai kurie prieštaringai vertinami teismų sprendimai. Nurodoma, jog asmeninio ūkio žemės sklypų skyrimas iš esmės buvo naudingas ne žemės ūkiui kaimo vietovėse, o priešingai, sumenkinant galimybę efektyviai ūkininkauti. Vėliau suformuoti pailgi, maži sklypai – nuo 0.5 ha iki 3 hektarų dydžio – buvo parduoti arba gyvenamųjų namų statybai, arba stambiajam ūkininkui, toje vietovėje valdančiam per 500 hektarų. Straipsnyje nurodoma, jog šiuo metu tebesitęsianti žemės reforma paneigė pačią pamatinę jos idėją ir nieko bendra neturi su tarpukaryje vykdytąja žemės reforma. Iš esmės šiuo metu vykdoma žemės reforma sugriovė daug ką, kas buvo nuveikta tarpukariu. Daug kur sunaikinti vidutiniai šeimos ūkiai, vėl sugrąžinant stambiąją žemėvaldą, kuri tarpukaryje buvo panaikinta, arba pakeičiant žemės paskirtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeninis ūkis; Kaimo vietovė; Nuosavybės teisių atkūrimas; Žemės reforma; Žemėvalda; Land reform; Land-ownership; Personal farm; Restitution of Land property; Rural area.
ENThe problem analysed in the article is concerned with the assignment of individual farming land parcels in rural areas by ignoring applications of land owners appealing to restore land ownership in kind. The article also analyses legal acts regulating the land reform and reviews the implementation thereof. Examples of ignorance of those laws and secondary legal acts and priorities of citizens entitled to regain land parcels as per the land reform are presented. The article also devotes its attention to certain controversially evaluated court rulings. It is specified that the assignment of individual farming land parcels was not aimed to meet the interests of rural farming. On the contrary, it diminished the possibility of efficient farming. Oblong and small parcels (from 0.5 to 3 ha) were then formed and sold for the purposes of dwelling construction or to a large farmer owning over 500 ha in the area. The article indicates that the ongoing land reform dismissed its very fundamental idea and has nothing in common with the interwar land reform. In general, the current land reform has destroyed many of the achievements of the interwar reform. A great number of middle-sized family farms were destroyed by restoring large scale farming destroyed in the interwar period or when changing their purpose.