Sodybos ir jų aplinka : nuo senųjų tradicijų iki "prerijų kultūros" Lietuvoje

LTStraipsnyje nagrinėjami kaimiškųjų vietovių sodybų bei jų aplinkos planavimo pokyčiai, pradedant nuo XX a. 3-iajame dešimtmetyje įvykdytos žemės refomos iki mūsų dienų. Dabartinio kaimo raidai skirtuose mokslo darbuose šie klausimai yra beveik nenagrinėti. XXI a. pradžioje išryškėjo globalizacijos įtakoje ir dėl kai kurių kitų subjektyvių aplinkybių atsiradusi problema - etninės kultūros ignoravimas ir beatodairiškas bei chotiškas kitų tautų architektūros bruožų perkėlimas. Eklektiški ir neprofesionalūs architektūriniai sprendimai visiškai nesiderinami ne tik su tautos tradicijomis, bet ir su mūsų kraštovaizdžiu bei klimato ypatybėmis, darko gyvenviečių vaizdą. Straipsnyje remiamasi duomenimis, surinktais per 1988-1996 m. vykusias ekspedicijas, ir 1996-2011 m. autoriaus asmeninio archyvo medžiaga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apželdinimas; Augalai; Etninė kultūra; Pastatai; Sodybos; Buildings; Bushes; Ethnic culture; Farmsteads; Homesteads; Lithuania; Planting; Plants; Threes.

ENThe article analyses changes in planning of country estates and their surroundings starting from the land reform launched in the third decade of the 20th century to the present day. So far studies devoted to the development of contemporary rural areas have paid little attention to this issue. At the outset of the 21st century the problem of ignorance of ethnic culture and persistent and chaotic transfer of other nations’ architectural features emerged in the context of globalisation and other subjective circumstances. Eclectic and unprofessional architectural solutions are totally inconsistent with national traditions as well as with features of landscape and climate. They distort the view of settlements. The article is based on the data collected during expeditions in 1988–1996 and the material from the author’s personal archive collected in 1996–2011.