LTEkonomikos globalizacija ir intensyvi konkurencija skatina kompanijas ieškoti būdų internacionalizacijai ir žymia dalimi prisideda prie tautų, pramonės ir produktyvumo didinimo. Straipsnyje siekiama palyginti Lietuvos ir Norvegijos smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) internacionalizaciją analizuojant pagrindinius motyvus ir barjerus, trukdančius internacionalizacijos procesui. Atsižvelgiant į pagrindinius teorinius modelius autorės siekė atskleisti internacionalizacijos modelius. Tyrimas pagrįstas fazių, tinklo ir tarptautinės antreprenerystės požiūriais. Pagrindiniai motyvai ir barjerai, trukdantys internacionalizacijai, buvo ištirti ankstesnėse studijose. Siekiant palyginti Lietuvos ir Norvegijos SVĮ internacionalizacijos modelius, buvo atliktas kiekybinis tyrimas, apklausiant 300 smulkių ir vidutinių įmonių, kurios buvo pasirinktos atsižvelgiant į anksčiau atliktus tyrimus. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos SVĮ geografinis artumas yra svarbiausias kriterijus renkantis tarptautines rinkas. Kita vertus, Norvegijos SVĮ tarptautinės antreprenerystės teorijos kintamuosius suvokia kaip svarbius veiksnius, prisidedančius prie internacionalizacijos proceso. Autorės daro išvadą, kad Lietuvos SVĮ remiasi eksportu; tuo tarpu Norvegijos SVĮ renkasi subrangos sutartis/licencijas arba savo atstovą užsienyje. Taigi Norvegijos SVĮ yra pažangesnėje internacionalizacijos stadijoje. Tyrimo autorės pateikia nuodugnius pasiūlymus, parengtus atsižvelgiant į Norvegijos SVĮ patirtį, kurie yra naudingi toliau vystant Lietuvos SVĮ.Reikšminiai žodžiai: Internacionalizacijos barjerai; Internacionalizacijos motyvai; Internacionalizacijos požymiai; Internationalization barriers; Internationalization motives; Internationalization patterns; Lithuania; Norvegija (Norway); Norway; Internacionalizacijos barjerai; Internacionalizacijos modeliai; Internacionalizacijos motyvai; Internationalization barriers; Internationalization motives; Internationalization patterns; Lithuania.
ENEconomic globalisation and intensive competition urges companies to search for ways of internationalisation and largely contributes to the increase of nations, industry and productivity. The paper aims to compare internationalisation of Lithuanian and Norwegian small- and medium-sized enterprises (SME) by analysing the main motives and barriers that hinder the internationalisation process. With regard to the main theoretical models, the authors aimed to reveal internationalisation models. The research is based on the approaches of phases, network and international entrepreneurship. The main motives and barriers that hinder internationalisation were researched in the previous studies. Seeking to compare Lithuanian and Norwegian models of SME internationalisation, a quantitative research was conducted and 300 SMEs selected with regard to the previous studies were surveyed. Research findings suggest that geographical closeness is the most important criterion for Lithuanian SMEs when choosing international markets. On the other hand, Norwegian SMEs understand variables of the international entrepreneurship theory as important factors that contribute to the internationalisation process. The authors conclude that Lithuanian SMEs refer to exports, whereas Norwegian SMEs choose subcontracting/licences or an agent abroad. Thus, Norwegian SMEs are at the more advanced stage of internationalisation. Research authors present thorough proposals prepared with regard to the experience of Norwegian SMEs, which are useful for the further development of Lithuanian SMEs.