LTKristina Vasiliauskaitė – viena iš nedaugelio šiuolaikinių lietuvių kompozitorių, kurių muzika skamba Lietuvos katalikų bažnyčiose. Straipsnyje analizuojami šios autorės kūriniai, išryškinami svarbiausi jos bažnytinio stiliaus bruožai. Temą atskleisti padeda ir cituojami kompozitorės laiškai, kurie atspindi jos pasaulėjautą, vertybes, kūrybos ištakas, inspiracijas ir įvairius kūrybinio proceso ypatumus. K. Vasiliauskaitės kūrybos sferas lėmė jos darbo aplinka – radijas, vėliau (ir iki šiol) pedagoginis darbas. Dirbdama redaktore Lietuvos televizijoje ir radijuje, kompozitorė daugiausia kūrė liaudies instrumentų ansambliams ir orkestrui, taip pat dainas vaikams. O prasidėjus Atgimimui galėjo užsiimti ir bažnytine kūryba – sukurtos 4 mišios, 9 motetų ciklas, apie 30 giesmių vaikams ir suaugusiesiems pagal įvairius poetinius tekstus, per 130 solo partijų Taizė giesmėms (1996), keli preliudai vargonams. K. Vasiliauskaitės bažnytinių kūrinių analizė rodo, kad jų muzikos daryba (pirmiausia – įvairiopas variantiškumas) bei emocinis pobūdis (santūrumas, švelnumas) atitinka bažnytinio stiliaus reikalavimus. O iš pačios kompozitorės atsakymų į klausimus apie santykį su bažnytinės muzikos tradicija, įkvėpimo šaltinius, pomėgius bei kūrybos proceso ypatumus darosi akivaizdu, jog jos kūryba – ne specialiai išmokta, protu ir studijomis padaryta „tradicijos“ rekonstrukcija, taip pat ir ne epigoniškas praeities muzikos mėgdžiojimas. Tai kūrybiška gyvos tradicijos tąsa.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Didžiojo Penktadienio responsorijai; Katalikų bažnytinė muzika; Kristina Vasiliauskaitė; Kristinos Vasiliauskaitės kūryba; Magnificat; Mišios; Motetai; Motetas; Sakralusis menas; Stabat Mater; Tradicija; Vertybės; Catholic church music; Community; Good Friday responsorios; Kristina Vasiliauskaitė; Magnificat; Mass; Masses; Motet; Motets, Magnificat; Sacral art; Stabat Mater; Tradition; Values.
ENNot only is the analysis of a composer's works needed but also his life and work environments, sources of inspiration, emotional attitude, understanding of moral principles are necessary in order to comprehensively investigate the process of creativity. The article seeks to prove that the works on church music by K. Vasiliauskaitė belongs to an alive, i.e. naturally absorbed tradition but not to a reconstructed one. By referring to a contemporary research on ecclesiastical style, this composer's works are analysed in three aspects, i.e. in terms of emotionality, music formation and conventionalism. Little changed style, variability of various form levels and elements, subtlety and restraint of emotional expression being characteristic of Vasiliauskaitė's music meet the requirements of ecclesiastical style. The composer writes in her letters that she was brought up in a family whose members believed in God and accordingly she knows the church surroundings and Lithuanian ecclesiastical works of the past. The major part of her music has been inspired by belief, while the author's personal experiences are universalised, objectified and expressed through ecclesiastical genres. Her predilection for melody, attention paid to a text (as a whole), ability to lay aim at the performer's possibilities and "sense" (but not induce) inwardly all this that pertains to ecclesiastical style indicate that K. Vasiliauskaitė has naturally been grown into Lithuanian church music tradition and is able to prolifically foster/develop it. [From the publication]