Iнтэграцыйныя працэсы ў ВКЛ: царкоўная унiя

• Intergrationsprozesse im Großfürstentum Litauen: die kirchliche Union
• Integration Processes in the Grand Duchy of Lithuania: the Church Union

LTStraipsnyje didelis dėmesys kreipiamas Oskaro Haleckio koncepcijai, jog bažnytinė unija buvo fenomenali Lenkijos ir Lietuvos, sujungtų dinastine unija, valstybių problema, kuri grindžiama prielaida, kad Lenkija ir Lietuva buvo vienintelės Europoje valstybės, kuriose katalikas valdovas turėjo itin gausų stačiatikių konfesijos būrį. O. Haleckis Lietuvos ir Lenkijos valstybėje 1458 – 1503 m. įžvelgė ne lokalinės, o visuotinės Bažnyčių unijos realizavimo variantą, kuris įvardinamas Florencijos unijos atgimimu. Novatoriškiausias Haleckio pastebėjimas yra tas, kad jam ir po 1503 m. būta Florencijos Bažnyčių unijos tradicijos. Atrodo, kad Haleckio pastebėtas visuotinės Bažnyčių unijos procesas 1458 – 1503 m. LDK buvo realizuojamas paraleliai ir ieškant naujo unijos modelio, kurio subjektais tapo katalikiškosios stovyklos atstovai. Ir tai sąlyginai būtų galima įvardinti lokalinės neformalios bažnytinės unijos procesu, kuriame dominuoja katališkosios stovyklos subjektai: popiežius, valdovas, katalikų vyskupai ir bernardinai. Šis procesas atvedė stačiatikius ne tik į uniją, bet ir į katalikybę. Į bažnytinę uniją perėjo tik aukščiausias stačiatikių bajorų sluoksnis, todėl būtų galima kalbėti apie faktinę stačiatikių elito bažnytinę uniją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Integraciniai procesai; Bažnytinė unija; The integration processes; The church union.

ENThe main focus of the paper is on the concept of Oskar Halecki that the church union was a phenomenal problem of the Polish and the Lithuanian states, which were unified by a dynastic union. The problem is based on the assumption that Poland and Lithuania were the only European states where a Catholic ruler had a particularly large population of Orthodox believers. In the Lithuanian-Polish Commonwealth of 1458 – 1503, O. Halecki discerned a realisation of the version of a universal rather than a local church union, referred to as the rebirth of the Union of Florence. The most innovative observation of O. Halecki is that this version was marked by the tradition of the Union of Florence even after 1503. The process of the universal church union in the Grand Duchy of Lithuania in 1458 – 1503, discerned by O. Halecki, was a parallel realisation that searched for a new model of the union whose subjects were representatives of Catholicism. This could relatively be termed as a process of a local informal church union dominated by the subjects of Catholicism: the Pope, Catholic bishops and the Bernardines. This process brought Orthodox believers not only into the union but also into Catholicism. It was only the highest ranks of the Orthodox nobility that came to the church union. Therefore, one could speak of the factual church union of the Orthodox elite.