LTValdžia apskritai, taigi ir teismai, turi tarnauti visuomenei. Viena iš pagrindinių teismo funkcijų – ginti žmogų nuo valdžios savivalės, saugoti demokratines vertybes. Tačiau kad galėtų tinkamai įgyvendinti šią funkciją teismai patys neturi tapti valstybės biurokratinės mašinos, kuriai būdingos visos biurokratijos ydos, pradedant vilkinimu ir atsirašinėjimu ir baigiant korupcija, dalimi. Todėl skaidriai suformuota ir nepriklausoma teismų sistema yra viena iš demokratijos garantijų. Dabartinė politinė-moralinė visų Lietuvos valdžios šakų krizė rodo, kad valdžios institucijose vyksta degeneracijos procesai. Daugybę klausimų, susijusių su teismų vaidmeniu visuomenėje, galima suskirstyti į du blokus: teisėjų korpuso formavimo aspektai ir teismų veiklos aspektai. Esmingiausia problema – nepakankamas teisėjų korpuso formavimo ir veiklos skaidrumas: nėra bendrų stabilių principų, ko turėtų būti reikalaujama iš pretendentų į teisėjus; nėra objektyvaus šių principų praktinio įgyvendinimo mechanizmo: neefektyvi pretendento į teisėjus reputacijos patikra; nėra visapusiško pretendento žinių vertinimo sistemos, o tik epizodinis vertinimas; nėra institucijos, aiškiai prisiimančios atsakomybę už teisėjų korpuso kokybę, bet kokius ekscesus šiame korpuse; abejotina, ar pagrįstai supaprastinta teisėjų administravimo samprata, kuri suponuoja teismų veiklos uždarumą; nėra racionalios teisėjų atsakomybės sistemos. Visuomenės pasitikėjimas teismais yra valstybės išlikimo garantas. Nebetikintys savo valstybe žmonės jau nėra pilietinė visuomenė: tada jiems belieka išsivaikščioti po kitas valstybes, o taip dabar ir vyksta Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Konstitucinė teisė; Pasitikėjimas teismais; Teismas; Teismų teisė; Court; Judiciary Law, Constitutional Law, Courts Trust.
ENThe government in general, hence the courts, must serve the society. One of the main functions of the court is to defend a person from the arbitrariness of the government and to protect democratic values. However, in order to adequately implement this function, the courts do not have to become part of the bureaucratic mechanism of the state which could be characterised by all flaws of bureaucracy: from delay and endless correspondence to corruption. Thus, a transparent and independent judicial system is one of the guarantees of democracy. The current political-moral crisis of all branches of Lithuanian government shows degeneration processes. Many issues related to the role of courts in society could be divided into two groups: the aspects of formation of the judiciary and the aspects of judicial activities. The key problem is insufficient transparency of the formation and activities of the judiciary: there are no common stable principles which should be required from candidates to judges; there is no objective mechanism of practical implementation of these principles: verification of the candidate’s reputation is inefficient; there is no system of versatile knowledge assessment of the candidate, but merely episodic evaluation; there is no institution that could clearly assume responsibility for the quality and any excesses of the judiciary; it is doubtful whether the concept of administration of judges, which supposes the closeness of judicial activities, has been reasonably simplified; there is no rational system of judges’ responsibility. Society’s trust in courts guarantees that the state will survive. People who do not believe in their state anymore are not the civil society; the only direction for them is to emigrate abroad, which is now happening in Lithuania.