LTTeoriniai ir praktiniai faktai įrodo, kad žmonija vis labiau devalvuoja gyvybę pirmiausia įgyvendindama asmeninius poreikius ir tikslus. Todėl pagrindinis besimokančių mokymo(si) tikslas yra skatinti pagarbą gamtai ir gyvenimui. Nors šis klausimas yra labai svarbus, mokinių santykis su gamta yra mažai ištirtas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Straipsnio tyrimo tikslas yra atskleisti požiūrį į gyvybės saugojimą sąveikos su gamta procese. Straipsnyje analizuojama besimokančiųjų požiūrio į gyvybės saugojimą semantinė struktūra ir pagrindiniai bruožai, o tuo remiantis galima numatyti veiksnius, lemiančius požiūrį ir sukurti efektyvią švietimo paramos sistemą. Tyrime dalyvavo 1787 paaugliai. Kiekybinis ir kokybinis įvertinimas rodo, kad daugiau kaip pusė respondentų (64 proc. atsakymų) teigiamai žiūri į atskirų augalų ir gyvūnų rūšių apsaugą. Mažiau kaip pusė tirtų dalyvių išreiškė neutralų ir neigiamą požiūrį (19 proc. ir 17 proc. atsakymų atitinkamai). Nepaisant fakto, kad nemažai mokinių pritaria gyvybės saugojimo idėjai, požiūrio struktūros semantinis įvertinimas rodo, kad vyrauja daugiausia utilitarūs, pragmatiški ir egocentriški emocijų komponentai. Etinių ir vertybėmis grįstų komponentų išraiška lieka silpna ir išsklaidyta. Mokinių požiūris į gyvybės saugojimą yra pilnas semantinių konversijų. Todėl remiantis gautais rezultatais siūloma būtinai taikyti edukacinę intervenciją.Reikšminiai žodžiai: Gamtamoklsinis ugdymas; Gamtamokslinis ugdymas; Nuostatos; Pagarba gyvenimo vertybėms; Pagarba gyvybei; Semantinės kategorijos; Sąveika su aplinka; Sąveika su gamta; Attitudes; Interaction with nature; Respect for life attitudes; Respect for life,; Science education; Semantic categories.
ENThe theoretical and practical facts prove that humankind increasingly devalue life primarily implementing personal needs and goals. Thus, the major objective of the learners’ science (self) education is fostering respect for nature and life. Although the issue is rather vital, the schoolchildren’s interaction with nature is poorly investigated in Lithuanian as well as in other European countries. The object of the latter research is disclosing attitudes towards life protection in the process of the interaction with nature. The article deals with the semantic structure and the main peculiarities of the learners’ attitudes towards life protection on the basis of which the factors determining the attitudes could be predicted and an effective system of educational support could be developed. 1787 teenagers participated in the survey. A quantitative and qualitative assessment indicates that more than a half of the respondents (64% of the answers) have positive attitudes towards the protection of single plants and animals’ species. Less than a half of the surveyed participants expressed neutral and negative attitudes (19% and 17% of the answers respectively). Despite the fact that quite a few learners support an idea about life protection, a semantic assessment of the attitude structure shows that the utilitarian, pragmatic and egocentric components of emotions are mainly prevailing. However, an expression of the ethic and value-based components remains weak and more diffusive. The learners’ attitudes towards life protection are full of semantic conversions. Hence, the obtained results presuppose the necessity of educational intervention. [From the publication]