Optimism and subjective well-being: affectivity plays a secondary role in the relationship between optimism and global life satisfaction in the middle-aged women. Longitudinal and cross-cultural findings

LTStraipsnyje nagrinėjama optimizmo reiškinys ir jo santykiai su subjektyvios gerovės komponentais, t. y. pasitenkinimu gyvenimu, teigiamu ir neigiamu afektais. Tyrimo metu analizuota Švedijos vidutinio amžiaus moterų dviejų amžiaus grupių (43 ir 49 metų) ir Lietuvos vidutinio amžiaus moterų tiesioginė bei netiesioginė (per afektyvumą) optimizmo įtaka pasitenkinimui gyvenimu. Tyrimui naudotas struktūrinis lyginamasis modeliavimas ir atitinkami indeksai tarp dviejų kognityvinių-afektinių modelių. Tinkamiausias modelis parodė, kad tiesioginis optimizmo poveikis pasitenkinimui gyvenimu yra stipresnis nei netiesioginis. Abiejų imčių atveju gauti vienodi rezultatai – netiesioginis poveikis yra labai mažas ir nereikšmingas. Netiesioginis poveikis per neigiamą afektyvumą buvo reikšmingas Švedijos imtyje abiejose amžiaus grupėse, o netiesioginis poveikis per teigiamą afektyvumą buvo žemas, bet reikšmingas tik 43 metų amžiaus grupėje. Toliau nagrinėtas optimizmo stabilumas bei subjektyvios gerovės komponentai Švedijos imtyje šešių metų laikotarpiu ir vidutinis skirtumas tarp Švedijos bei Lietuvos moterų optimizmo. Duomenų analizė parodė tirtų koncepcijų varijuojantį stabilumą su aukščiausiu neigiamo poveikio gyvenimui koeficientu ir žemiausiu pasitenkinimo gyvenimu koeficientu. Optimizmo skirtumo vidurkio tarpkultūrinė analizė atskleidė, kad 43-jų metų švedžių optimizmas yra reikšmingai didesnis nei lietuvių. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Longitudinis tyrimas; Negatyvus afektas; Optimizmas; Otimizmas; Pasitenkinimas gyvenimu; Pozityvus afektas; Subjektyvi gerovė; Tęstinis tyrimas; Life satisfaction; Longitudinal; Longitudinal research; Negative affect; Optimism; Positive affect; Subjective well-being.

ENThe focus of the present study lies on optimism and its relationships to the components of subjective well-being, i.e. global life satisfaction, positive affect and negative affect. We investigated the direct and indirect (via affectivity) effects of optimism on global life satisfaction in the Swedish middle-aged women at two time points (age 43 and 49), and in the Lithuanian middle-aged women. For this purpose, structural equation modelling was used and the fit indices were compared between two cognitive-affective models. The best fitting model suggests that the direct effect of optimism on global life satisfaction is stronger than that via affectivity. The result was found both in the Swedish sample at two time points and in the Lithuanian sample where the indirect effect was very low and insignificant. The indirect effect via negative affectivity was significant in the Swedish samples at both time points while the indirect effect via positive affectivity was low but significant only in the Swedish sample at age 43. In further analyses we studied the stability of optimism and the components of general SWB in the Swedish sample over a six-year period and a mean difference in optimism in two samples of women, Swedish and Lithuanian. Data analyses showed varying stability of the studied concepts with the highest stability coefficient being for negative affect and the lowest being for global life satisfaction. Cross-cultural analysis of mean difference in optimism showed that the Swedish women at age 43 reported significantly higher optimism as compared to their Lithuanian counterparts. [text from author]

• Asmeninė ir socialinė subjektyvi gerovė Lietuvoje / Audronė Telešienė. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 4, p. 293-303.
• Determinants of subjective wellbeing in Lithuania / Mindaugas Degutis, Sigitas Urbonavicius. Inžinerinė ekonomika. 2013, 24 (2), p. 111-118.
• Gerovės samprata ir jos matavimų problema / Vidmantas Daugirdas. Netolygaus regioninio vystymosi problema Lietuvoje: socio-ekonominiai gerovės aspektai / redaktoriai: Vidmantas Daugirdas, Donatas Burneika. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2019. P. 9-17.
• Gerovės samprata sveikatos moksluose ir psichologijoje : tyrimai, problemos ir galimybės / Justina Kaliatkaitė, Laima Bulotaitė. Visuomenės sveikata. 2014, Nr. 1 (64), p. 9-24.
• Not letting go: self‐processes as mediators in the association between child dependence on parents and well‐being and adult status in emerging adulthood / Goda Kaniušonytė, Larry J. Nelson, Elisabetta Crocetti. Familly process. 2021, 61, 1, p. 392-407.
• Objective and subjective markers of transition to adulthood in emerging adults: their mediating role in explaining the link between parental trust and life satisfaction / Rita Žukauskienė, Goda Kaniušonytė, Larry J. Nelson, Elisabetta Crocetti, Oksana Malinauskienė, Shogo Hihara, Kuzumi Sugimura. Journal of social and personal relationships 2020, 37, 2, p. 3006-3027.
• Swedish and Lithuanian employed women's subjective well-being / Daiva Daukantaite, Rita Žukauskiene. International journal of social welfare. 2006, Vol. 15 (Suppl.1) p 23-30.