LTAutorius knygoje siekia analizuoti įvairius kūno aspektus, išplėsdamas paties kūno sampratą. Kūną jis apibrėžia kaip žmogaus tapatybės vietą. Kūno gestai, kalba, laikysena, veido Išraiškos, anot jo, padeda ne tik komunikuoti su kitais, bet ir išreiškia žmogaus vietą socialinėje ir kultūrinėje erdvėje. Tačiau autorius pabrėžia, kad knygoje jis kūno nelaikys transcendentinis ar tranzistorinis dariniu. Kūnas šioje knygoje suprantamas kaip specifiškai Lietuvos kūnas, erdvė, kuri prisotinta socialiai bei kultūriškai svarbių reikšmių ir kurioje susikerta skirtingų Lietuvos laikotarpių ir vietų galios santykiai, skirtingi interesai bei siekiai. Taigi knygoje ir analizuojami procesai, kurie paverčia fizinius Lietuvos kultūros kūnus diskursyviniais, įreikšmina materialius kūnus ir transformuoja juos į kultūros kūnus. Daroma išvada, kad nūdienos viešoje sferoje susitelkiama ties kūnu ir seksu ne vien dėl masinės kultūros žaidimų. Dalis už visuomene, tautą ir valstybę kalbančių žmonių demonizuoja bet kokius seksualizuojamo kūno bei erotikos vaizdinius, sklandančius po viešumą. Kūno, sekso, erotikos išsibarstymas tarp asmeniškos ir viešosios gyvenimo sferų paskelbiamas didžiule grėsme tautinei kultūrai, apskritai Lietuvos visuomenei. Masinės kultūros konstruojamas intymumo jausmas, okupuojantis netikėtas kasdienybės erdves, autoriaus manymu, kelia pasibaisėjimą ir paniką tiems, kurie, kurdami „erotomanijos fobijas“, nori atitraukti visuomenės dėmesį nuo svarbesnių problemų, tokių kaip švietimas, socialinė rūpyba, nedarbas, skurdas.Reikšminiai žodžiai: Erdvė; Galios; Identitetas; Kultūra; Kūnas; Kūno arheologija; Kūno žymės; Nutylėjimai; Seksualumas; Žvilgsniai; Body; Body check; Culture; Identity; Lithuania; Looks; Power; Sexuality; Silence; Space; The archeology of body.
ENIn the book, the author seeks to analyse various aspects of the body, extending the conception of the very body. He defines the body as a place of human identity. According to him, gestures, speech, posture and facial expressions not only help to communicate with others, but also show the person’s position in the social and cultural space. The author, however, stresses that in his book he will not consider the body to be a transcendental or transhistorical entity. In this book, the body is understood as specifically a body of Lithuania, a space which is full of socially and culturally significant implications and in which power relations of Lithuania’s different periods and places, different interests and objectives collide. Consequently, the book examines processes that convert physical cultural bodies of Lithuania to discursive ones, make material bodies significant and transform them into cultural bodies. Conclusion is drawn that today’s public sphere focuses on the body and sex not only because of games of mass culture. Some people supporting society, the nation and the state demonise any public images of a sexualised body and erotica. Distribution of the body, sex and erotica between the private and public life is declared a considerable threat to the national culture and the Lithuanian society in general. In the author’s view, a feeling of intimacy built by mass culture, which occupies surprise spaces in everyday life, stirs up antipathy to and contempt for those who, creating “erotomania phobias”, want to divert public attention away from more important problems, such as education, social care, unemployment and poverty.