LTNacionalinė kultūra emigracijoje vidine ir išorine forma yra bendruomenę vienijantis veiksnys, padedantis išlaikyti nacionalinę tapatybę akivaizdžiuose globalizacijos, kultūrų bei nacijų niveliacijos apraiškų procesuose, kurie vyko XX amžiaus pradžioje. Vienas pirmųjų profesionalių lietuvių pedagogų emigracijoje JAV buvo dainavimo mokslus Sankt Peterburgo konservatorijoje baigęs kompozitorius Mikas Petrauskas. Atvykęs į Ameriką, jis ne tik koncertavo kaip solistas bei įvairių ansamblių dalyvis, bet ir užsiėmė pedagogine veikla. Emigracijoje atsidūrusio M. Petrausko meninio ugdymo pedagogikos kryptys nebuvo nekintamos ar monolitiškos. Priešingai, jos formavosi veikiamos fatalinių XX amžiaus pradžiai būdingų transformacijų, hibridiškumo, kultūrų susimaišymo, negrynumo derinių, jų pokyčių. Dar gyvendamas monarchinėje Rusijoje, Mikas Petrauskas, kaip jautrus visuomenės problemoms menininkas, suprato, kad pliuralistinėje demokratijoje tik apsišvietęs žmogus sėkmingiau gali įgyvendinti savo idealus ir siekius. Šio straipsnio tikslas – atskleisti Miko Petrausko požiūrį į jaunimo kultūrinės socializacijos procesą kuriame atsiskleidžia žmogaus prigimtis ir tinkamai pasirinkus ugdomąją veiklą galima pagerinti jo ryšį su visuomene, padėti greičiau integruotis į svetimą visuomeninę terpę. Straipsnyje gvildenami asmenybės sociakultūriniai parametrai, apibūdinami žmogaus ugdymo ir socialinių bendruomeninių ryšių JAV lietuviškoje bendruomenėje XX a. pradžioje ypatumai, jų dinamika bei aukštos kultūros asmenybės poveikis ugdytiniams.Reikšminiai žodžiai: Asmenybės socializacija; Dorovinių, protinių ir fizinių pradų darna; Dorovinių, protinių, fizinių pradų darna; Emigracinė bendruomenė; Emogracinė bendruomenė; Humanistinė pedagogika; JAV visuomenės gyvenimo būdas; Žmogaus prigimtis; American public a way of life; Emigration community; Emigratory community; Harmony of moral, intellectual, physical first; Human nature; Humanistic pedagogy; Moral, mental and physical entities of coherence; Personality socialization; Socialization of the personality.
ENM. Petrauskas's political directions of artistic training formed under the influence of the fatal changes of transformation combinations, hybridization, confusion and obscurity that were typical to the beginning of the 20th century. Because of these phenomena and reasons many lost their mother-country and others became refugees or emigrants. The majority of them were Lithuanian people; until 1918, they did not have any social, cultural, political and geographical space and did not know where to live and orientate their compilated patriotism. At the time of M. Petrauskas' arrival, about 800000 Lithuanians who had came from country-sides lived in America. Some of them arrived to USA because of poverty and others because of hardship. Still others arrived hoping to avoid the service in the czar's army. Integration into other culture or remaining honest to Lithuanian nature and the archaic language were the thoughts that occurred to the Lithuanian descendants who emigrated to the USA as far back as the middle of the 19th century. The majority of them spoke with an English accent; others did not know Lithuanian at all. Still others used many loanwords from English and Russian attaching Lithuanian ending or suffix. [text from author]