Dėl veiksmažodžio "garsinti" kirčiavimo normos

LTStraipsnyje aptariama Lietuvių kalbos akcentologijos darbuose ir žodynuose bei žinynuose labai svyravusi veiksmažodžio garsinti kirčiavimo norma. Norminamasis Dabartinės lietuvių kalbos žodynas teikė du kirčiavimo variantus: gársinti, gársina, gársino ir garsìnti, garsìna, garsìno. Daugelis radijo ir televizijos žurnalistų išmoko siūlomą prestižinę šio veiksmažodžio kirčiavimo normą. Sąmoningesni kalbos vartotojai irgi išmoko taip kirčiuoti, nors šnekamojoje kalboje turbūt rinktųsi kitą (tvirtagalės šaknies) kirčiavimo variantą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau - VLKK) 2005 m. patikslino veiksmažodžio garsinti kirčiavimo normą – buvo atsisakyta kalboje praktiškai visai nevartojamo priesaginio kirčiavimo varianto ir įteisintas dažnas kalboje tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantas. Tokios kirčiavimo gretybės nurodomos ir naujausioje akcentologijos literatūroje. Straipsnyje tiriama, ar toks VLKK siūlymas yra remiamas kalbos vartotojų. Keturiuose Lietuvos regionuose atliktas šio veiksmažodžio kirčiavimo tyrimas ir studentų apklausų duomenys atskleidė, kad realioji vartosena palaiko tvirtapradės ir tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantus. Tyrimo rezultatai parodė naujai įteisintą tvirtagalės šaknies variantą aiškiai pirmaujant prieš pagrindinį tvirtapradės šaknies variantą. Iš 800 respondentų tvirtagalės šaknies variantą rinkosi net 719 apklaustųjų. Todėl veiksmažodžio garsinti norma tikslintina sukeičiant variantus vietomis – tvirtagalės šaknies variantas yra labiau palaikomas realiosios vartosenos ir nežeidžia priesagos -inti veiksmažodžių kirčiavimo sistemos.Reikšminiai žodžiai: Priesaginis veiksmažodis; Kirčiavimo norma; Kirčiavimo variantai; Realioji vartosena; Suffixed verbs; Accentuation norm; Variants of accentuation; Actual usage.

ENIn linguistic works on Lithuanian accentology as well as dictionaries and reference books there has been considerable fluctuation in the accentuation norm of the verb garsinti ('to sound, announce, proclaim'). The normative Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Contemporary Lithuanian) offers two accentuation variants: of acute root (garsinti, garsina, garsino) and suffixal accentuation (garsinti, garsina, garsino). The suffixal pattern in actual usage has become almost extinct. In 2005 the State Commission of the Lithuanian Language amended the accentuation norm of the verb by rejecting the suffixal pattern and approving the popular variant of the circumflex root, cf. garsinti and garsinti, respectively. The research into the usage of the verb in three different regions of Lithuania has demonstrated that the newly approved variant of circumflex root accentuation is more popular than the main accentuation variant of the acute root accentuation (cf. 90 per cent and 10 per cent, respectively). Considering the actual usage and tendencies in the accentuation of the verbal suffix -inti, the paper suggests that the accentuation norm of the verb should be specified in the following way: the circumflex root accentuation pattern should be given as the main, primary variant (garsinti), and the acute root accentuation variant—as secondary (garsinti). [From the publication]