Vienas prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku "kai" vartosenos atvejis

LTStraipsnyje nagrinėjami dažnėjantys lietuvių kalbai nebūdingų prijungiamųjų laiko sakinių su jungtuku kai atvejų vartosenos duomenys. Netinkamai iš anglų kalbos verčiant sudėtinius prijungiamuosius laiko sakinius su jungtukais when, while, as, lietuvių kalboje keičiasi veiksmo laiko raiškos priemonių pobūdis: mažėja dalyvinių ir padalyvinių laiko konstrukcijų, o jų vietą užima netinkamai prijungti šalutiniai laiko sakinių dėmenys. Kai kurie iš jų vartojami pagal anglų kalbos modelį, dėl to pasidaro neskaidrūs prasminiai sudėtinio sakinio dalių ryšiai. Iš nagrinėtų vertimų matyti, kad netinkamai sukonstruotuose (padėmeniui išverstuose) prijungiamuosiuose laiko sakiniuose su kai veiksmų santykis dažniau esti ne gretinamasis; abu veiksmai vyksta ne kaip lygiaverčiai, o vienas veiksmas yra foninis – iš dalies sutampantis su pagrindiniu arba ankstesnis už jį. Lietuvių kalboje foninį veiksmą dažniau linkstama reikšti ne pagrindiniu, o šalutiniu sakinio dėmeniu. Aktualiosios skaidos požiūriu foninis veiksmas paprastai yra tema, o pagrindinis veiksmas – rema. Tad neutralus sakinio modelis turėtų būti š [t] + p [r] arba atvirkštine dėmenų tvarka: p [r] + š [t], o padėmeniui verstų sakinių modelis yra p [t] + š [r]. Taigi „Kalbos patarimuose“ pateiktą taisymų apibrėžtį reikia tikslinti, atsižvelgiant į aktualiąją sakinio skaidą. Kaip tinkamiausi pakaitai turėtų būti teikiamos dalyvinės, padalyvinės ir pusdalyvinės laiko aplinkybės, pagrindinio ir šalutinio dėmens sintaksinių vaidmenų sukeitimas, perkeliant jungtuką kai, ir tik retesniais atvejais – sudėtiniai sujungiamieji sakiniai.Reikšminiai žodžiai: Sintaksė; Prijungiamieji laiko sakiniai; Sintaksės naujovės; Vertimas; Norminimas; Syntax; Subordinate clauses of time; Syntactic innovations; Translation; Codification.

ENThe paper examines the increasing usage of subordinate clauses of time with the conjunction kai [when, while, as], which are not characteristic of Lithuanian. If these clauses with the conjunctions when, while, as are inadequately translated from English, the nature of the means of expression of the action time changes in Lithuanian: the number of participial and verbal adverbial constructions of time has been falling and replaced by inadequately connected subordinate clauses of time. Some of them are used according to the English model, which result in unclear notional relationships of clauses of a composite sentence. The analysed translations reveal that the relationship between actions in inadequately constructed (component-by-component translated) subordinate clauses of time with kai is more often not contrastive; both actions are not equal, but one action takes place in the background – it partly coincides with the main action or is earlier. In Lithuanian, the background action is mostly expressed in the main clause rather than the subordinate clause. From the point of view of the functional sentence perspective (FSP), the background action is usually the theme, and the main action – the rheme. Therefore, the neutral sentence model should be s[th]+m[rh] or in the reverse order m[rh]+s[th], whereas the model of sentences translated component-by-component is m[th]+s[rh]. Thus, the definition of corrections presented in “Kalbos patarimai” [Linguistic Advice] should be specified with regard to FSP. The most adequate substitute should include participial, verbal adverbial and half-participial modifiers of time, transposition of the syntactic roles of the main and subordinate clauses by moving the conjunction kai, and only in rarer cases – composite coordinate clauses.