Santrumpos: sandara ir sintaksinė vartosena

LTStraipsnyje sandaros ir sintaksinės vartosenos aspektu nagrinėjamos santrumpos. Siekiama atskleisti dabartinėje vartosenoje plintančių santrumpų įvairovę ir jų funkcionavimo rišliame tekste dėsningumus. Analizei pasirinkti ekonomikos srities tekstai – Lietuvos banko metinės, ketvirtinės ar mėnesinės ataskaitos, biuleteniai ir pranešimai. Tik dalis iš nagrinėjamose ekonomikos apžvalgose vartojamų santrumpų atitinka tipinės raidinės santrumpos sampratą. Dauguma nelietuviškų santrumpų yra sudarytos ne tik iš raidžių, bet ir iš skiemenų ar su skiemenimis nesutampančių žodžių dalių. Remiantis nelietuviškų santrumpų vartosenos duomenimis, skiemeninėmis tiksliau laikyti ne iš skiemenų sudarytas, o skiemenimis galimas skaidyti santrumpas. Vartojama daug tokių santrumpų, į kurių sudėtį įeina ir skaitmenys, ir žodžiai ar žodžių junginiai. Jas apibendrintai galima vadinti mišriosiomis santrumpomis. Tokių santrumpų rašymą reglamentuoja tik bendras principas – nelietuviškas santrumpas į lietuvių kalbą perrašyti kaip citatas, tačiau toks principas neišvengiamai lemia ir lietuviškųjų analogiškų santrumpų rašybos variantiškumą. Jį galėtų sumažinti bendrieji netipinės sandaros santrumpų rašymo principai. Vienos santrumpos rišliame tekste funkcionuoja kaip tiesioginės reikšmės pavadinimų trumpiniai, įtraukiami į tekstą kaip kalbos ekonomijos priemonė, kitos – veikiau kaip jau sudaryti simboliniai pavadinimai. Analizė atskleidžia, kad šiuo metu galiojančios santrumpų vartojimo normos visos jų įvairovės neaprėpia, yra neaiškios ar nepakankamos.Reikšminiai žodžiai: Raidinės santrumpos; Skiemeninės santrumpos; Mišriosios santrumpos; Sutrumpinimai; Sintaksinis ryšys; Alphabetical shortenings; Syllabic shortenings; Mixed shortenings; Abbreviations; Syntactic relationship.

ENThe paper examines shortenings from the aspect of structure and syntactic patterns of usage. The paper aims to reveal a large variety of shortenings spreading in current usage and the patterns of their functioning in a coherent text. The analysis focuses on economic texts, i.e. the annual, quarterly and monthly reports, bulletins and notices of the Bank of Lithuania. Only part of shortenings used in economic reviews under discussion correspond to the concept of a typical alphabetical shortening. The majority of non-Lithuanian shortenings consist of not only letters, but also syllables or parts of words that do not coincide with syllables. Based on the data of the usage of non-Lithuanian shortenings, syllabic shortenings are not those that are formed from syllables, but those that can be divided into syllables. There are many shortenings containing numerals, words or word combinations. They could be generally called mixed shortenings. The orthography of these shortenings is regulated only by a common principle, i.e. rewriting non-Lithuanian shortenings in Lithuanian as citations; however, this principle inevitably determines variability of the orthography of analogical Lithuanian shortenings. It could be reduced by common orthography principles of shortenings of a non-typical structure. Some shortenings function in a coherent text as the clippings of direct meaning names, included in the text as the means of language economy, whereas others function as already formed symbolic names. The analysis reveals that the currently effective norms of the usage of shortenings do not cover their full diversity, are unclear or insufficient.