Jono Jablonskio pėdomis: linksnių klaidos ir taisymo motyvai

• Smetonienė, Irena
• Dambrauskaitė, Brigita

LTStraipsnyje apžvelgiama linksnių klaidų taisymo pradžia, tarpukario kalbininkų pastangos norminti linksnių vartoseną. Kaip svarbiausias pasirinktas J. Jablonskio darbas „Linksniai ir prielinksniai“ (1928). Apžvelgus ankstyvuosius linksnių taisymus galima apibendrinti, kad taisymo motyvacija dažnai būna kito autoriaus teiktas sakinys. Šiais atvejais daug lemia autoriaus, kuriuo remiamasi, autoritetas. J. Jablonskis taisydamas daugiausia rėmėsi tarmių duomenimis, tautosaka, dainų rinkiniais, gramatikomis. Visais savo taisymais, teiginiais, argumentais J. Jablonskis siekė kalbos taisyklingumo, sistemiškumo ir nuoseklumo. Vardininko taisymas į dalies kilmininką yra vienas nuosekliausių. Taisant dažniausiai remtasi tarmių duomenimis, gramatikų normomis, atsižvelgiant į kontekstą ir vartojimo tradiciją. Taisomos nelietuviškos, pasiskolintos ar lietuvių kalbai svetimos formos. Dažniausiai taisyti kilmininko atvejai, susiję su lietuvių kalbai būdinga visumos ir dalies raiška. Nuosekliausiai taisytas naudininkas, klaidingai vartojamas kaip objekto linksnis. Šio taisymo pagrindinė motyvacija – kitų kalbų įtaka, tarmių duomenys. Dėl kitų kalbų poveikio klaidingu laikomas veiksmažodžio tikėti vartojimas su naudininku. Galininko vartojimas su kreipimosi veiksmažodžiais svyravo. Taisymai motyvuojami nuo J. Jablonskio susiklosčiusia vartojimo ir taisymo tradicija, didelę įtaką daro gimtoji tarmė, gyvoji kalba. Dažniausia įnagininko taisymo motyvacija – kitų kalbų įtaka. Vietininko klaidų taisymai motyvuojami kitų kalbų įtaka, pavieniais atvejais remtasi ir vidiniais kalbos dėsniais.Reikšminiai žodžiai: Norminimas; Vardininkas; Kilmininkas; Naudininkas; Galininkas; Codification; Nominative case; Genitive case; Dative case; Accusative case.

ENThe paper presents an overview of the beginning of correction of case mistakes and interwar linguists’ efforts to standardise case usage. “Linksniai ir prielinksniai” [Cases and Prepositions] by Jonas Jablonskis (1928) has been chosen as the key work. An overview of early case corrections reveals that correction motivation is often a sentence provided by another author. In these cases, the authority of the author who is referred to is a significant factor. Jablonskis’ corrections were mainly based on dialectal data, folklore, song collections, and grammars. By all his corrections, statements and arguments, he aimed at language correctness, organisation and consistency. The correction of the nominative to partitive genitive is one of most consistent. Corrections were mainly based on dialectal data, grammatical norms, with regard to the context and usage tradition. Non-Lithuanian, borrowed or alien forms were corrected. The cases of genitive related to the expression of the whole and the part, characteristic of Lithuanian, were mostly corrected. The dative which was incorrectly used as the case of the object was most consistently corrected. The main motivation of the correction was the influence of other languages and dialectal data. The use of the verb tikėti [to believe] with the dative was considered to be incorrect due to the impact of other languages. The corrections are motivated by the usage and correction tradition started by Jablonskis, and also a considerable influence by the native dialect and colloquial speech. The most frequent motivation of correcting the ablative is the influence of other languages. Locative corrections are associated with the influence of other languages and internal linguistic patterns in individual cases.