Pilietinio identiteto ir pilietiškumo svarba ugdant XXI a. karininką-pedagogą

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pilietinio identiteto ir pilietiškumo svarba ugdant XXI a. karininką-pedagogą
Alternative Title:
Importance of civil identity and public spirit in developing officer-pedagogue of the XXI century
In the Journal:
Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 35-40
Summary / Abstract:

LTPilietinis ugdymas kariuomenėje yra kompleksinis procesas, apimantis visas andragogikos formas bei metodus ir nesibaigiantis užvėrus dalinio vartus. Tai tik sudėtingo žmogaus pilietiškumo ugdymo proceso, kuris turi tęstis visą sąmoningą gyvenimą, sudedamoji dalis. Reikia paminėti, kad pilietinio ugdymo klausimai aktualūs ne tik Lietuvos kariuomenei, bet ir NATO šalių kariuomenėms. Straipsnyje apžvelgiama pilietiškumo, pilietinio ugdymo, tautinio identiteto samprata, patikslintos pilietiškumo ir pilietinio ugdymo sąvokos, išryškinta pilietinio aktyvumo kriterijaus svarba, pateikiami pilietiniam ugdymui keliami reikalavimai Lietuvos ir NATO kariuomenėse. Remiantis anketinio tyrimo rezultatais, analizuojami kai kurie kariūnų pilietinės brandos aspektai. Daromos išvados: 1. Pilietiškumo ir pilietinio ugdymo samprata priklauso nuo kiekvienos visuomenės bei konkretaus jos nario apsisprendimo dėl požiūrio į pilietiškumo svarbą. 3. Kariūnai nėra abejingi savo gimtosios kalbos, kultūros, tautos likimui moderniame pasaulyje. Jiems svarbus tautinis auklėjimas, kaip pilietinio identiteto garantas. 4. Bendra tendencija – nemaža dalis respondentų yra neapsisprendę, neturi nuomonės. Tokia situacija nurodo gerinti mokomojo ir pilietinio ugdymo proceso kokybę. 5. Karininko-pedagogo pilietinio ugdymo tikslas – kad pilietiškumas taptų vidiniu asmens poreikiu, besiremiančiu savo identiteto sąmoningu įprasminimu.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Kariuomenė; Kariūnas; Kariūnų rengimas; Pilietinio ugdymo kriterijus; Pilietinis ugdymas; Pilietinis ugdymas kariuomenėje; Pilietiškumas; Pilietiškumo ugdymas; Tauta; Tautinis identitetas; Tautinis identitetas (tapatumas); Tautiškumas; Tėvynė; Army; Cadet; Cadet training; Citizenship; Civic education; Civic education criteria; Civic education in the army; Community; Homeland; Nation; National identity; National identity (identity); Nationality.

ENCivics in the army is a complex process combining all forms and methods of andragogy and not finishing with closing the army unit gate. It is a component part of the complex civics process, which must continue throughout one's conscious life. It must be noted that civics issues are relevant not only for the Lithuanian army but for NATO armies as well. The article discusses the concept of public spirit, civics, national identity, gives a more specific definition of the terms public spirit and civics, highlights the importance of civil activity criterion, introduces the requirements established for civics in the Lithuanian and NATO armies. According to the questionnaire survey results, some aspects of cadets' civil maturity are analysed. The following conclusions are drawn in the article: 1. The concept of public spirit and civics is determined by the decision of each society and its specific member made regarding the importance of public spirit. 3. Cadets are not indifferent to the fate of their mother tongue, culture, nation in the modern world. National upbringing, as a guarantee of civil identity, is important for them. 4. General trend is that quite a lot of respondents have not decided yet, they have no opinion. Such situation indicates the needs for improvement of educative and civics process quality. 5. The purpose of officer teaching civics is to turn public spirit into internal need of a person based on conscious adding meaning to his/her identity.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35981
Updated:
2017-03-14 15:04:10
Metrics:
Views: 28
Export: