Lyderystės, kaip socialinio konstrukto, psichosemantinės erdvės identifikavimas

• Ruškus, Jonas
• Žurauskaitė, Rima

LTNepriklausomybės atkūrimas ir vėlesni struktūriniai, politiniai, socialiniai–ekonominiai pokyčiai Lietuvoje sudarė naujas galimybes įmonėms ir organizacijoms dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis. Didėjanti pasaulinė konkurencija skatina organizacijas ieškoti naujų būdų veiklos efektyvumui didinti. Organizacijų konkurencinį pranašumą dabar dažniausiai lemia organizacijos žmogiškieji ištekliai, kyla vis didesnis lyderių poreikis. Šių dienų organizacijose lyderių poreikis neapsiriboja tik organizacijų aukštesniu vadybiniu lygmeniu, netgi tarp žemiausio vadybinio lygmens darbuotojų reikia tikrų lyderių. Šiame tyrime analizuojamas socialinis formalių ir neformalių lyderių ir jų grupių sąveikos veiksnys – pasekėjų socialinės nuostatos arba teoriškai joms artimas psichosocialinis konstruktas – socialiniai vaizdiniai, socialinės reprezentacijos. Individualioje pasekėjų sąmonėje konstruojamų socialinių reprezentacijų visuma sudaro lyderystės semantinę erdvę. Identifikavus lyderystės semantinės erdvės kategorijas, galima atskleisti socialinių lyderystės reprezentacijų kryptingumą, orientacijas. Kokie yra formalios ir neformalios lyderystės reprezentacijų individualioje sąmonėje struktūriniai ypatumai? Kuo skiriasi ir kuo panašios formalios ir neformalios lyderystės reprezentacijos? Ieškant atsakymų tyrime keliamos hipotezės, kad socialiniai demografiniai ypatumai ir skirtumai rodo, kad lyderystė yra socialinis konstruktas, t. y., subjektyvi, konstruojama individualioje sąmonėje, o formalaus ir neformalaus lyderių reprezentacijų struktūros turi bendrų bruožų ir savitumų.Reikšminiai žodžiai: Lyderystė; Individuali sąmonė; Psichosemantinė erdvė; Leadership; Individual consciousness; Psychosemantic space.

ENRe-establishment of Independence and subsequent structural, political, and social-economic changes in Lithuania provided new opportunities for companies and organisations to work under market economy conditions. The increasing global competition motivates organisations to search for new ways to enhance efficiency of operations. The competitive advantage of organisations is currently most often determined by the organisation’s human resources, and the demand for leaders has been growing. The demand for leaders in modern organisations is not limited only to the top management level, because leaders are needed even on the bottom management level. The research analyses the social factor of interaction of formal and informal leaders and their groups, i.e. the followers’ social attitudes or a theoretically close psychosocial construct – social images and social representations. The entirety of social representations constructed in the followers’ individual consciousness makes the semantic space of leadership. Having identified the categories of the semantic space of leadership, the purposefulness and orientations of social representations of leadership might be revealed. What are the structural features of formal and informal leadership representations in individual consciousness? How do formal and informal leadership representations differ and are alike? In search for answers, the research raises hypotheses that social demographic peculiarities and differences show that leadership is a social construct, i.e. it is subjective and constructed in individual consciousness, and the structures of formal and informal leaders’ representations have common features and peculiarities.