Prancūzijos Lurdo (grotos) kilmė ir kelias į Lietuvą
LTStraipsnyje atskleidžiama Prancūzijos Lurdo grotos kilmė ir prancūziškojo Lurdo kelio į Lietuvą pagrindiniai parametrai. Prancūzijos Lurdo grotos kilmę lėmė Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai mergaitei Bernadetai, kurios regėjimų pagrindu tikinčioji liaudis perėmė Lurdo Marijos garbinimą. Lurdo fenomenas bei Lurdo Marijos apeiginė kultūra imitacinių Lurdo grotų pavidalu išplito visame katalikybę iš esmės ar iš dalies priėmusių tautų pasaulyje. Lurdas, kaip religinė-etnokultūrinė idėja, Lietuvą pasiekė grafo F. Tiškevičiaus dėka. Pirmoji Lurdo grota įkurta Palangoje. Lietuvoje šių grotų statymo motyvai – asmeninės žmonių vizijos, padėkos, pasižadėjimai, priešinimasis karams ar okupantams, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde jubiliejai. Daugiausia Lurdo grotų Lietuvoje pastatyta Žemaitijos etnografiniame regione. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Grota; Grotas; Kilmė; Prancūzijos lurdas; Genesis; Grotto; Lithuania; Lourdes of France.
ENThe paper presents the origin of Lourdes Grotto in France and main criteria of its route to Lithuania. The origin of the Lourdes Grotto in France was determined by the revelations of the Holy Virgin Mary to girl named Bernadette. Her visions served as the basis for the believers to take up the glorification of the Lourdes Mary. The phenomenon of Lourdes and the ceremonial culture of the Lourdes Mary spread all over the world. Imitations of the Lourdes Grotto were built in Catholic and not entirely Catholic nations. Lourdes is a religious-ethnocultural idea. It reached Lithuanian by the courtesy of count F. Tyszkiewicz. The first Lourdes Grotto was established in the town of Palanga. The following motives influence the construction of Lourdes Grottoes in Lithuania: visions seen by various people while asleep, as gratitude, a promise, as a resistance to wars and occupations, commemoration of jubilees since the dale of revelation of the Holy Virgin Mary in Lourdes. The biggest number of Lourdes Grottoes in Lithuania was built in the ethnographic region of Samogitia. [From the publication]
- Katalikybė Žemaitijoje XX amžiaus pirmojoje pusėje / Arūnas Streikus. Tiltai. Priedas. 2011, Nr. 42, p. 22-43.
- Lietuvos Lurdai XIX a. pab. - XXI a. pr.: nuo inovacijos iki tradicijos : disertacija / Veronika Lileikienė. Kaunas, 2006. 158, [92] p.
- Prancūzų kultūros pėdsakai Palangoje: Palangos botanikos parko istorinis kontekstas, asmenybės ir atmintis / Julija Paškevičiūtė. Lituanistica. 2021, Nr. 2, p. 126–145.
