Treniravimo metodikų poveikis 12–14 metų orientacininkų varžybinės veiklos gebėjimams

LTTyrimo tikslas – ištirti treniravimo metodikų poveikį jaunųjų orientacininkų trasos įveikimo rezultatui, judėjimo intensyvumui ir tolygumui. Pedagoginiame eksperimente dalyvavo keturiolika 12-14 metų berniukų, vienodo sportinio meistriškumo jaunųjų orientacininkų. Buvo sudarytos eksperimentinė (n=7) ir kontrolinė (n=7) grupės. Eksperimentas truko šešias savaites. Abiem grupėms orientavimosi pratybos buvo vykdomos tris kartus per savaitę (po 1-1,5 h). Eksperimentinės grupės orientacininkai du kartus per savaitę per pagrindinę pratybų dalį (apie 30 min) bėgdavo orientavimosi trasą naudodami modifikuotus žemėlapius ir vieną kartą įveikdavo orientavimosi trasą nurodyta kryptimi naudodami standartinius vietovės žemėlapius. Kontrolinės grupės orientacininkai tris kartus per savaitę per pagrindinę pratybų dalį (apie 20 min) bėgdavo tomis pačiomis orientavimosi trasomis, bet naudodami standartinius vietovės žemėlapius. Prieš eksperimentą ir po jo, kontrolinių pratybų metu, tiriamieji įveikė orientavimosi trasą (jos ilgis oro linija 1,41 km, kontrolinių punktų skaičius – 5) nurodyta kryptimi toje pačioje vietovėje, bet esant skirtingam kontrolinių punktų išdėstymui.Buvo registruojami šie individualūs tiriamųjų rodikliai: vidutinis judėjimo trasoje greitis, vidutinis santykinis širdies susitraukimų dažnis, širdies susitraukimų dažnio standartinis nuokrypis. Nustatyta, kad pratybų naudojant modifikuotus vietovės žemėlapius taikymas neturėjo reikšmingos įtakos 12-14 metų eksperimentinės grupės orientacininkų varžybinės veiklos rodikliams – tiek integraliam – vidutiniam greičiui, tiek pagalbiniams – fizinės veiklos intensyvumui ir tolygumui. Per šešias savaites, tris kartus per savaitę po 20-30 min skiriant orientavimuisi vietovėje, nepriklausomai nuo metodikos smarkiai pagerėjo eksperimentinės ir kontrolinės grupių varžybinės veiklos veiksmingumo parametrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jaunieji orientacininkai; Orientavimosi gebėjimai; Orientavimosi žemėlapis; Treniravimo metodikos; Treniravimo metodikos ir orientavimosi gebėjimai; Orienteering abilities; Orienteering map; Young orienteers.

ENAim of research was to investigate the effect of training methods on the result of getting over the route by young orienteers as well as intensity and consistency of movement. Fourteen 12-14-year-old boys – young orienteers – took part in the pedagogical experiment; they constituted the experimental (n-7) and the control (n-7) groups. Duration of the experiment was six weeks. Orienteering training was held three times a week in both groups (1-1,5 hrs each). Orienteers of the experimental group were running the orienteering route twice a week, during the main part of training (approx. 30 minutes), while using modified maps, and one time – the orienteering route with indicated direction and standard terrain maps. Orienteers of the control group were running the same orienteering routes three times a week, during the main part of training (approx. 20 minutes), while using standard terrain maps. Before and after the experiment, the investigated pupils got over the orienteering route with indicated direction in the same terrain (its length in air-route was 1,41 km, amount of control points was 5) with different location of the control points.The following individual indicators of the orienteers were registered: average speed of movement in the route, average relative heart rate, standard deviation of heart rate. It was found out that usage of modified terrain maps hadn‘t any significant effect on indicators of competition performance of 12-14-year-old orienteers from the experimental group: on both integral, i.e. average speed, and auxiliary, i.e. intensity and consistency of physical activities. During the period of six weeks, three times per week, while dedicating 20-30 minutes to orienteering in a terrain, independently from the methods, parameters of competition performance have improved in both experimental and control groups. [From the publication]