Atgimimo proza : XX a. devintojo dešimtmečio lietuvių prozos ir kritikos studija

LTKnygoje nagrinėjami atgimimo procesai XX a. devintojo dešimtmečio prozoje ir literatūros kritikoje. Knygoje analizuojami ambivalentiški to laikotarpio asmens ir sociumo ryšiai, tarptekstinis dialogas plėtojamas ieškant ir semantinių paralelių su pasaulinės literatūros klasika. Autorius laikosi nuomonės, kad literatūroje atgimimas prasidėjo gerokai anksčiau negu atsirado Sąjūdis, o proza ir kritika buvo aktyvūs dvasinių, ideologinių ir socialinių atgimimo procesų veiksniai, todėl savo darbe autorius stengiasi literatūros kūriniuose ir literatūros kritikoje užčiuopti dvasios laisvėjimo ženklus, naujos, išankstinės ideologinės prizmės neiškreiptos žmogaus bei pasaulio koncepcijos kontūrus. Teigiama, kad laikotarpio pradžioje tie ženklai bei kontūrai buvo dar gana neryškūs, tarybinės gyvensenos kritika gana paviršutiniška ir nekonceptuali, tačiau maždaug nuo dešimtmečio vidurio laisvėjimo procesai tampa vis intensyvesni, kritika – kardinalesnė. Antra vertus, literatūroje šalia tarybinės santvarkos kritikos vis ryškiau reiškėsi tendencija vaduotis iš pragmatinių, didaktinių valdančiosios partijos jai primetamų funkcijų, kalbėti ne vien apie šios dienos realybę, situaciją bei siekius, bet ir užčiuopti bei analizuoti universalius, visais laikais ir bet kokiose santvarkose žmogui aktualius egzistencinius dalykus. Konstatuojama, kad būtent dėl to daugelis aptariamojo dešimtmečio kūrinių yra ne tik savojo laiko liudininkai, bet ir gyvi šiandieninio literatūrinio proceso dalyviai, padedantys skaitytojui susivokti savyje ir pasaulyje.Reikšminiai žodžiai: Ezopo kalba; Literatūra; Lietuvos Atgimimo proza; Literatūros kritika; Proza; Socialistinis realizmas; Sovietinė ideologija; Sovietmetis; Aesop's language; Literary criticism; Lithuanian Prose of Revival; Lthuanian literature; Prose; Socialistic realism; Soviet era; Soviet ideology.

ENThe book deals with the processes of the revival movement in the prose and literary review in the 80s of the 20th century. The book contains the analysis of ambivalent links between a person and the society of that time; an inter-textual dialogue is developed while looking for the semantic parallels with the global classical literature. The author is of the opinion that the revival in literature started much earlier than the Lithuanian National Revival appeared, and the prose and review were active factors of spiritual, ideological and social revival processes, therefore, the author makes efforts in his work to detect the signs of spiritual liberalisation and the outline of the new concept of the human and the world, undistorted by advance ideological prism, in literary works and literary review. It is stated that at the start of the period the signs and the outline were still rather unclear, the criticism of the Soviet lifestyle was rather superficial and non-conceptual, however, from the middle of the decade the liberalisation processes became increasingly more intense, and the criticism – stricter. On the other hand, in literature a trend of freeing from pragmatic, didactic functions imposed by the ruling party; speaking not only about today’s reality, situation and objectives but also detecting and analysing the existential issues which are universal, relevant to a person at any time and in any systems was increasingly more visible next to the criticism of the Soviet system. It is stated that namely this is the reason why most works of the decade concerned are not only the witnesses of their time but also live participants of the modern literary process, helping the reader to understand oneself and his/her place in the world.