Tarptautinių privatinių sutarčių vieta Lietuvos teisinėje sistemoje

LTNagrinėjant tarptautinių privatinių sutarčių vietos Lietuvos teisės sistemoje problemą, autoriaus teigimu, negalima apsiriboti privatinių Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos teisės sąveikos analize. Išsamiam vaizdui susidaryti būtina panagrinėti ir tarptautinės teisės plačiąją prasme bei Lietuvos teisinės sistemos santykį. Pradedant kalbėti apie tarptautinės teisės ir Lietuvos teisinės sistemos santykį, autorius pirmiausia iškelia Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų ir tarptautinių sutarčių santykio problemą. Ši problema, gausėjant ir vienos, ir kitos grupės aktų, tampa vis aktualesnė. Konstatuojama, kad ratifikavimas yra būtina sąlyga tarptautinei sutarčiai tapti vidaus teisės dalimi. Vadinasi, sutartys, kurios nėra ratifikuojamos, negali tiesiogiai veikti Lietuvos vidaus teisėje, jei nėra įvestos (inkorporuotos) į vidaus teisę arba neatliktas atitinkamų specialių vidaus aktų pakeitimas (transformacija). Kalbant apie tarptautinių sutarčių galiojimą, pasak autoriaus, būtinai reikia išskirti tarptautinių sutarčių įsigaliojimą tarptautinėje plotmėje ir įsigaliojimą Lietuvos teisinėje sistemoje. Grįžtant prie tarptautinių sutarčių ir Lietuvos įstatymų santykio, teigiama, jog yra pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų hierarchija vis dėl to yra konstitucinio reguliavimo dalykas. Straipsnyje tvirtinama, jog būtų tikslinga, kad pati Lietuvos Respublikos Konstitucija suteiktų ratifikuotoms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims prioritetą prieš įstatymus.Reikšminiai žodžiai: Civilinė teisė; Konstitucija; Konvencijos; Ratifikavimas; Tarptautinių privatinių sutartys Lietuvos teisinėje sistemoje; Tarptautinė privatinių sutarčių teisė; Tarptautinė sutartis; Civil law, private international law of treaties; International agreement; Private international treaties in the Lithuanian legal system; Ratification of the Convention; The constitution.

ENAccording to the author, when addressing the problem of the status of international private law contracts in the Lithuanian legal system, we cannot limit to the analysis of the interaction of international private law contracts of the Republic of Lithuania and the Lithuanian law. In order to have a detailed picture, we need to investigate the relationship of international law in the wide sense and the Lithuanian legal system. Before discussing this relationship, the author primarily points out the problem of the relationship of normative legal acts of the Republic of Lithuania and international contracts. This problem has become more relevant with the increasing number of acts of both groups. Ratification is stated to be a prerequisite for an international contract to become part of domestic law. Therefore, contracts that are not ratified cannot directly function in the Lithuanian domestic law, if they are not incorporated in the domestic law or if no transformation of respective special internal acts has been done. Concerning validity of international contracts, the author insistently notes coming into effect of international contracts on the international plane and in the Lithuanian legal system. Returning to the relationship of international contracts and Lithuanian legislation, the author states that there is evidence to suggest that the hierarchy of international contracts of the Republic of Lithuania and the laws of the Republic of Lithuania is an issue of constitutional regulation. The paper asserts that the Constitution of the Republic of Lithuania should give priority to ratified international contracts of the Republic of Lithuania before the laws.