Internetines telefonijos teisiniai aspektai
LTStraipsnyje nagrinėjamos technologinės konvergencijos problemos, aptariama internetinės telefonijos sąvoka ir internetinės telefonijos formos, apžvelgiama, kaip internetinę telefoniją vertina Europos Komisija, kokia yra Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos bei užsienio valstybių praktika. Kita straipsnio dalis skiriama internetinės telefonijos teisiniam statusui Lietuvoje. Pateikiamos išvados: Lietuvoje internetinės telefonijos teisinė padėtis turėtų būti apibrėžta. Taip būtų išvengta teisinių nesusipratimų o telekomunikacijų paslaugų bendrovės galėtų sudaryti ilgalaikius savo veiklos planus. Vengrijos pavyzdžiu vadovaujantis būtų užtikrintos išimtinės operatoriaus teisės ir patenkintas poreikis plėtoti tobulesnes paslaugas. Internetinės telefonijos vietą Lietuvos teisėje svarbu apibrėžti taip pat atsižvelgiant į besibaigiantį „Lietuvos telekomo“ išimtinių teisių galiojimo terminą. Specialistai vienareikšmiškai pripažįsta, kad de facto išimtinių teisių galiojimas gali užtrukti daug ilgiau, nei įtvirtinta Telekomunikacijų įstatyme. Todėl šioje srityje būtina imtis aktyvių veiksmų. Vienas iš tokių veiksmų galėtų būti kitų operatorių teikiamos internetinės telefonijos paslaugos. Tai leistų jau šiandien šią paslaugą teikiančioms įmonėms pradėti rengtis artėjančiam fiksuotos telefonijos paslaugų srities liberalizavimui. Todėl Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų kuo greičiau imtis reikiamų veiksmų. Kita vertus, operatoriai, nelaukdami Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, galėtų aktyviau ginti savo teises, remdamiesi bendrosiomis konkurencijos teisės normomis.Reikšminiai žodžiai: Informatikos teisė; Internetas; Internetinė telefonija; Komunikavimas; Information Technology Law, Communication, Internet phone; Internet.
ENThe paper analyses the problems of technological convergence, discusses the concept and forms of IP telephony, overviews how IP telephony is evaluated by the European Commission, and what the practice of the International Telecommunication Union and foreign states is. Another part of the paper focuses on the legal status of IP telephony in Lithuania. The conclusion is drawn that the legal status of IP telephony in Lithuania should be defined. This will help to avoid legal misunderstandings, and the telecommunication companies could draw up long-term activity plans. The case of Hungary could be an example how to ensure the exclusive rights of operators and satisfy the need to develop improved services. The place of IP telephony in Lithuanian law must also be defined with regard to the expiring validity of the exclusive rights of “Lietuvos telekomas”. Specialists unanimously agree that de facto validity of exclusive rights might extend for a longer period than envisaged in the Law on Communications. Therefore, action must be taken in this area. One of such actions could be IP telephony services provided by other operators. This will allow the companies that already provide these services to start preparing for the approaching liberalisation of the fixed telephony services sector. Therefore, the Communications Regulatory Authority should undertake the necessary steps without delay. On the other hand, pending the decision from the Communications Regulatory Authority, operators could more actively defend their rights, keeping to the general norms of competition law.
