Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos

• VU elektroniniai leidiniai: knygos tekstas

LTMonografijos tikslas – analizuoti dabarties švietimo / ugdymo filosofijos specifiką ir jos sąsajas su švietimo kultūros fenomenais bei jų ideologizavimo tapsmą, atskleidžiant priklausomybę nuo globalios ir lokalios švietimo politikos. Metodologinis pagrindas – interpretacinės fenomenologinės prieigos, jas papildant autorės ar su grupe atliktų empirinių tyrimų duomenimis, argumentais ir pavyzdžiais. Pirmame skyriuje pateikiama ugdymo filosofijos kaitos apžvalga, jos sąsajos su besikeičiančia kultūra ir politika, parodant, kaip ugdymo filosofija ilgainiui pasiduoda ideologijų įtakai ar tiesiog jų nustelbiama. Kiti keturi skyriai skiriami šiuolaikinei ugdymo filosofijai analizuoti. Tada du skyriai skiriami švietimo politikos ir ideologijos aptarčiai ir analizei. Galiausiai pereinama prie pavienių švietimo kultūros reiškinių, priklausomų nuo politikos ir filosofijos – elitinės mokyklos, vartojimo kultūros mokykloje, religinio ugdymo, informacinių technologijų įtakos švietimui, medijų raštingumo ugdymo, asmens tautinio tapatumo formavimosi. Visų skyrių tyrimai ir įžvalgos apibendrinamos ir projektuojama Lietuvos ateities švietimo kaita. Ugdymo filosofija vis daugiau sąsajų turi su ideologija arba jos yra nustelbiama, nes tokią simptomatiką provokuoja ir užtikrina globalaus pasaulio įvykiai ir politinių bei ekonomikos supranacionalinių organizacijų įtaka švietimui ir pirmiausia mokyklos kultūrai, kuri tampa suprekinta, vartotojiška, ideologizuota, kaip ir visa visuomenės kultūra.Reikšminiai žodžiai: Elitinis ugdymas; Globalizacija; Ideologijos; Konstruktyvizmas; Kultūra; Kūrybiškumo ugdymas; Medijų raštingumo ugdymas; Mokyklos kultūra; Religinis ugdymas; Švietimo / ugdymo filosofija; Švietimo kaita; Švietimo kultūra; Švietimo politika; Creative education; Culture; Culture at school; Development of media literacy; Education / philosophy of education; Education change; Education culture; Educational politics; Elite education; Globalization; Religious education; The ideologies.

ENThe monograph aims to analyse the specifics of current education philosophy and its connections with education culture phenomena as well as evolution of their ideologisation, revealing dependency on the global and local education policy. The methodological base consists of interpretational phenomenological approaches, supplemented by the data, arguments and examples of empirical studies carried out by the author individually or with a group. The first chapter presents the overview of the development of education philosophy, its connections with the changing culture and policy, showing how education philosophy gradually surrenders itself to ideologies’ influence or is simply overpowered by it. The other four chapters are focused on the analysis of modern education philosophy. Subsequent two chapters discuss and analyse education policy and ideology. Finally, individual phenomena of education culture are touched upon: they depend on politics and philosophy – elite school, consumption culture at school, religious education, the impact of information technologies on education, media literacy education, the formation of a person’s national identity. The studies and insights of all chapters are summarised and the development of Lithuanian future education is projected. Education philosophy is increasingly connected with ideology or is overpowered by it, because these symptoms are provoked and ensured by global events as well as the influence of political and economic supranational organisations on education and primarily school culture, which has become merchandised, consumer, and ideologised like the entire social culture.