LTStraipsnyje aptariama autoriaus pozicijos raiška asmeniniais įvardžiais lietuvių mokslo kalbos tekstyne CorALit. Pasitelkus kiekybinę ir kokybinę analizę, tiriami asmeninių įvardžių aš ir mes bei jų dažniausių gramatinių formų vartosenos ypatumai biomedicinos, humanitarinių, socialinių, fizinių ir technologinių mokslų srityse. Tyrimas parodė, kad tiek vienaskaitinė, tiek daugiskaitinė autoriaus pozicijos raiška asmeniniais įvardžiais tiksliųjų mokslų tekstuose yra retesnė nei humanitariniuose. Straipsnyje taip pat apžvelgiami dažniausi ekskliuzyvinio ir inkliuzyvinio mes tipai, jų kiekybinis pasiskirstymas tarp skirtingų mokslo sričių. Humanitarai ir socialinių mokslų atstovai pirmenybę teikia inkliuzyviniam mes, o biomedicinos, fizikos ir technologinių mokslų srityse dominuoja ekskliuzyvinio mes vartosena. Neretai tikslią mes reikšmę yra sunku nustatyti, o dviprasmiška mes interpretacija moksliniame tekste gali turėti persvazinį efektą. Tyrimu atkreipiamas dėmesys ir į palyginti retą akademiniuose tekstuose įvardžio jūs vartoseną, nurodančią autoriaus ir skaitytojo santykį. Tiesioginis ryšys su skaitytoju atsiranda akademiniuose žanruose, kur teksto autorius pasirenka dialoginę (plačiąja prasme) rašymo formą ir kalba su skaitytoju. Paprastai autoriaus vaidmuo yra dominuojantis – kreipdamasis į skaitytoją, jis globoja jį, moko, pataria, kartais imperatyviai nurodo, ką būtina padaryti. Dažniausiai adresatas jūs nėra konkretus ir vartojamas neapibrėžta reikšme. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinis diskursas; Asmeniniai įvardžiai; Autoriaus pozicija; Inkliuzyvinės ir ekskliuzyvinės įvardžio „mes“ reikšmės; Inkliuzyvinės ir eksliuzyvinės įvardžio mes reikšmės; Academic discourse; Author stance; Authoral position; Exclusive and inclusive communal "we"; Inclusive and exclusive „we“; Personal pronouns; Scientific discourse.
ENThe focus of the paper is the use of personal pronouns as a means of author stance expression in the Corpus Academicum Lithuanicum (about 9 million words) representing a variety of academic genres in five science areas (Biomedical sciences, Humanities, Physical sciences, Social sciences, Technological sciences). Pronouns in the subject position in Lithuanian may be omitted, as the person/number inflection of the verb already indicates the subject. Therefore, when the pronoun does occur in scientific discourse it might be interpreted as an emphasized expression of the author stance. In this study qualitative and quantitative approaches are employed to reveal distributional information and usage patterns of the personal pronouns I and we. The results of the study indicate cross-disciplinary differences in the use of personal pronouns in different science areas: researchers in the hard science fields tend to use personal pronouns to a much smaller extent than researchers in the soft fields. The study also showed marked differences in the distribution of exclusive and inclusive we. Scientists in the humanities and social sciences prefer the inclusive communal we, whereas researchers in biomedical, physical and technological sciences favour the exclusive we which primarily refers to the authors themselves or to the academic community. A case study of the personal pronoun you revealed its rare usage in scientific Lithuanian. This pronoun is usually employed to refer to the indefinite addressee. [From the publication]