Kauno Freda ir Aleksotas: oikonimų istorinio sociumo kontekstas

LTKaunas – vidurio Lietuvos regiono centras, kuriame nuo seniausių laikų vyko aktyvūs kultūriniai mainai. Todėl šio miesto demografija ir įvairūs socialiniai reiškiniai yra paveikę ne tik senojo Kauno miesto, bet ir aplinkinių teritorijų oikonimų raidą. Didelę reikšmę turėjo Magdeburgo teisės suteikimas XV a. Tada mieste atsirado svetimų pirklių luomas, turėjęs įtakos Kauno miesto ir miestui priklausiusių teritorijų vietų pavadinimams. Jau nuo XVI a. Kauno magistrato dokumentuose aptinkamas gausus kitataučių gyventojų antroponiminis vardynas. Straipsnio tikslas – apžvelgti kitataučių gyventojų kalbų įtaką oikonimų susiformavimui Kauno miestui priklausiusioje žemėje. Taip pat nustatyti dviejų (Fredos ir Aleksoto) pavadinimų atsiradimo aplinkybes ir įtvirtinti teorinę nuostatą – lietuvių istorinės oikonimijos tyrimų siejimo būtinybę su LDK socialinių struktūrų raidos tyrimais. Straipsnio išvadose teigiama, kad miestų dalių pavadinimai patyrė dominuojančių kalbų – lenkų ir vokiečių – įtaką. Žymią bendruomenę mieste sudarė vokiškų kraštų pirkliai, kalbėję vokiškai. Vokiečiams priklausiusioje teritorijoje įsitvirtino atneštinis iš vokiečių kalbos pavadinimas Freda. Aleksoto teritorija istoriniuose šaltiniuose minima ne kaip gyvenvietė, bet kaip vietovė, iš kurios paveldėtas pavadinimas. Aleksoto pavadinime nemotyvuota darybos formanto –otas darybinės reikšmė, jei pamatinis žodis yra asmenvardis Aleksas. Pavadinimo etimologija, paralelės su prūsų vardynu ir antrasis Aleksotas Rytprūsių kryptimi skatina paieškoti dar gilesnių Kauno apylinkių ir lenkų Pamario krašto prūsų ryšių.Reikšminiai žodžiai: Oikonimai; Istorinis sociumas; Etimologija; Place-names; Historical social sphere; Etymology.

ENKaunas is a region centre in the middle Lithuania, in which active culture exchange has been in progress from the oldest times. Therefore the demography and different social phenomena of the city influence the development of oeconyms of both old Kaunas city and the surrounding territories. The granting of Magdeburg rights in the 15th century also had a big influence. A caste of foreign merchants emerged and had influence to place-names in Kaunas and the territories, belonging to the city. Already from the 16th century rich anthroponymic onomastics of foreign residents is found in the documents of Kaunas magistrate. The article aims at reviewing the influence of foreign residents’ languages to formation of oeconyms throughout the land, which belonged to Kaunas city, identify the circumstances of coming into existence of two names (Freda and Aleksotas) and consolidate the theoretic provision – the necessity to relate the studies of Lithuanian historical oeconymy with those of development of social structure of the Grand Duchy of Lithuania. The conclusions state that the names of parts of the city experienced influence of the dominating languages – Polish and German. German speaking merchants formed a significant community in the city. The name Freda, originating from the German language came into existence on the territory, which belonged to Germans. The territory of Aleksotas in the historic sources is mentioned not as a township, but as a place, whose name was inherited. In the name of Aleksotas the meaning of the formative “-otas”, where the underlying word is personal name Aleksas is not motivated. The etymology of the name, parallels with the Prussian onomastics and another Alekostas, found along the Eastern Prussian direction urge to search for certain deeper relations between the Prussians of Kaunas area and Polish sea-costal area.