LTNuo 1853 iki 1879 m. „Keleivyje“ buvo išspausdinta 19 straipsnių iš medicinos srities. Straipsnio objektą sudaro per 250 medicinos terminų, išrinktų iš straipsnių ir žinučių apie sveikatą. Aptariama šių terminų kilmė ir semantika, sinonimai, jie lyginami su dabar vartojamais medicinos terminais. Straipsnių medicinos terminijos pamatas – lietuviškos kilmės leksika. Tam neabejotinai įtakos turėjo tai, kad šį laikraštį redagavo geras lietuvių kalbos mokovas F. Kuršaitis, be to, ir dauguma straipsnių apie sveikatą yra jo paties parašyti. Neapsieita ir be skolinių iš slavų, vokiečių, graikų, lotynų ir kt. kalbų. Dauguma slaviškos kilmės žodžių, pvz.: liekarstva, liekorius, pavietra, rona, smertis ir kt., buvo plačiai paplitę gyvojoje kalboje. Didžioji dalis straipsniuose vartotų slavizmų ir germanizmų dabar nebevartojami, išskyrus senuosius slaviškus skolinius, tapusius neatskiriama lietuvių kalbos leksikos dalimi. Iš graikų ir lotynų kalbų kilę skoliniai į straipsnius greičiausiai bus patekę iš vokiškų šaltinių. Nemažai terminų, daugiausia kūno dalių ir organų pavadinimų (akis, koja, širdis ir kt.), ligų pavadinimų (drugys, kosulys, maras ir kt.) ir kitų medicinos sąvokų (gydymas, lavonas, ligonis ir kt.) yra aptinkama jau senuosiuose raštuose. Beveik visi straipsniai apie sveikatą parašyti ne medicinos specialistų, todėl neretai tenkintasi aprašomojo pobūdžio ar liaudyje vartojamais terminais. Kai kurie straipsniai turi mokslinio teksto bruožų – rūšinės sąvokos juose įvardijamos įvardžiuotinėmis būdvardžių ar dalyvių formomis, greta terminų pateikiami kitų kalbų atitikmenys.Reikšminiai žodžiai: Istorinė terminologija; Mažoji Lietuva; Medicina; Medicinos istorija; Medicinos terminas; Medicinos terminija; Sveikata; Health; Historical terminology; History of medicine; Lithuania Minor; Lithuanian; Medical term; Medical terminology; Medicine.
ENFrom 1853 to 1879, “Keleivis” [The Passenger] published 19 articles in the field of medicine. The object of the paper is over 250 medical terms extracted from articles and items about health. The paper discusses the origin and semantics of these terms, their synonyms; they are compared with currently used medical terms. The basis of medical terminology used in the articles is the lexis of Lithuanian origin. This was definitely influenced by the fact that the newspaper was edited by an expert in the Lithuanian language, F. Kuršaitis; furthermore, he wrote most articles about health himself. There were also loanwords from Slavic, German, Greek, Latin and other languages. Most words of Slavic origin, e.g. liekarstva, liekorius, pavietra, rona, smertis, etc. were widely spread in colloquial speech. The majority of Slavic and Germanic loanwords used in the articles are not used anymore, except for the old Slavic loanwords that have become an integral part of Lithuanian lexis. Loanwords from Greek and Latin were most probably taken from German sources. A lot of terms, mainly names of body parts and organs (akis [eye], koja [leg], širdis [heart], etc.), diseases (drugys [ague], kosulys [cough], maras [plague], etc.) and other medical notions (gydymas [treatment], lavonas [corpse], ligonis [patient], etc.), are found in the old writings. Almost all articles about health have been written by non-medical specialists; therefore, explanatory terms or the terms used in colloquial speech were often used. Certain articles have the features of a scientific text – varietal notions are named by pronominal forms of adjectives or participles, and equivalents of other languages are given alongside the terms.