"Baltijos šalių floros" lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų vedyba

LTStraipsnyje aptariamos lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų vedinių – priesagų, galūnių ir priešdėlių – grupės. Lietuviški augalų genčių vardai dažniausiai daromi su priesagomis (50 proc.). Latvių botanikos nomenklatūroje priesagų daryba yra antrasis pagal produktyvumą darybos būdas (27 proc.). Dažniausiai priesaginių lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų vedinių pamatiniai žodžiai yra daiktavardžiai, rečiau būdvardžiai ir veiksmažodžiai. Daugiausia abiejų kalbų augalų genčių vardų yra sudaryta su ta pačia priesaga – lietuvių -enis, -enė (21 proc.), o latvių – -enis, -ene (47 proc.). Lietuvių botanikos nomenklatūroje pastebima įvairesnių priesagų vedinių negu latvių. Gana produktyvios lietuviškos priesagos -ūnas, -ūnė (7,5 proc.) ir -uolis, -uoli (6 proc.). Latviškiems augalų genčių vardams būdinga vedyba su mažybinėmis priesagomis (45 proc.), o lietuviškų augalų genčių vardų su mažybinėmis priesagomis yra mažiau (16 proc.). Pastebėta, kad latviški augalų genčių vardai, skirtingai nei lietuviški, sudaromi ir su dviem priesagomis. Galūnių daryba yra trečiasis pagal produktyvumą lietuviškų augalų genčių vardų darybos būdas, latvių kalboje tai mažiausiai produktyvus darybos būdas. Su galūnėmis -a, -as, -ė, -is, -ys, -(i)us iš daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių išvesti 34 lietuviški augalų genčių vardai. Latviškų galūnių vedinių yra tik 4, kurių pamatinis žodis – daiktavardis arba būdvardis. Priešdėlinių vedinių nėra gausu. Lietuviški vardai sudaryti iš daiktavardžių su priešdėliais ant-, be-, po-, ir pro-, latviški - su priešdėliais ap-, bez- ir pa-.Reikšminiai žodžiai: Augalų genčių vardai; Augalų pavadinimai; Galūnių vediniai; Gretinamoji terminologija; Latvių kalba; Priesagų vediniai; Priešdėlių vediniai; Žodžių daryba; Compound words, names of plants; Contrastive terminology; Ending derivates; Latvian; Lithuanian; Plant genera names; Prefixal derivates; Suffixal derivates; Word formation.

ENThe paper discusses groups of suffixal, ending and prefixal derivatives of Lithuanian and Latvian names of plant genera. Lithuanian names of plant genera are mainly formed with the help of suffixes (50%). Suffixal derivation is second most productive way of word formation in Latvian botanical nomenclature (27%). Most often the underlying words of suffixal derivatives of Lithuanian and Latvian names of plant genera are nouns, and more rarely adjectives and verbs. The biggest number of plant genera names in both languages have been formed with the same suffix – Lithuanian -enis, -enė (21%), and Latvian -enis, -ene (47%). A wider diversity of suffixal derivatives is observed in the Lithuanian botanical nomenclature than in the Latvian botanical nomenclature. Lithuanian suffixes -ūnas, -ūnė (7.5%) and -uolis, -uoli (6%) are rather productive. Derivation with diminutive suffixes (45%) is characteristic to Latvian names of plant genera, whereas the number of Lithuanian names of plant genera with diminutive suffixes is smaller (16%). Latvian names of plant genera, unlike Lithuanian ones, are also formed with two suffixes. Ending derivation is the third most productive way of word-formation of Lithuanian names of plant genera; however, it is least productive in Latvian. 34 Lithuanian names of plant genera have been derived from nouns, adjectives and verbs with the endings -a, -as, -ė, -is, -ys, -(i)us. There are as few as 4 Latvian ending derivatives with the noun or adjective as the underlying word. There are not many prefixal derivatives. Lithuanian names are derived from nouns with prefixes ant-, be-, po-, and pro-, whereas Latvian – with prefixes ap-, bez- and pa-.